Balčio ežeras lenk Jezioro Białe Augustowskie Jezioro Białe Krechowieckie ežeras Baltijos aukštumoje šiaurės rytų Lenkij

Balčio ežeras (lenk. Jezioro Białe Augustowskie, Jezioro Białe, Krechowieckie) – ežeras, Baltijos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje. Šalia ežero yra Pževiežo kaimas ir Augustavo miestas. Ežero pakrantės vingiuotos, yra kelios įlankos: Ožechuvka, Tartačna ir Vieršovecas. Pusiasaliai: Pienas, Dombekas, Lisi Ogonas ir Ostrų Rugas. Ežero krantai statūs ir apaugę pušynais. Ežere yra 4 salos, bendras plotas 1,5 ha. Ežeras yra ištįsęs iš vakarų į rytus, dugnas kalvotas. Ežere ir šalia ežero driekiasi ozas, kurio viršūnės yra Dombeko ir Lisi Ogono salos. Vakaruose, per Klonovnicos upelį ežeras jungiasi su Mėtos ežeru, o rytuose su Studzieničnės ežeru per Pževiežo šliuzą ir šiek tiek toliau su Stavo Vojciecho ežeru. Dalis ežero teritorijos priklauso Augustavo miestui. Pietrytinėje ežero dalyje yra Pževiežo kaimas ir iki 1973 m. buvusi atskira Vojcieho gyvenvietė, šiuo metu priklausanti Augustavo miestui. Ežeras yra Augustavo kanalo dalis (nuo 6,7 kilometro iki 43,4 kilometro). Vakarinėje ežero pakrantėje eina ir Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija, kur yra . Rytinėje pakrantėje eina . 1973 m. dalis ežero teritorijos įtraukta į Augustavo miesto teritoriją.

Baltis

Vieta	Lenkija
Plotas	4,8 km²
Kranto linijos ilgis	14,7 km
Kilmė	Ledyninė
Vidutinis gylis	8 m
Didžiausias gylis	30 m
Baltis
Koordinatės	53°51′51″ š. pl. 23°01′56″ r. ilg. / 53.86417°š. pl. 23.03222°r. ilg. / 53.86417; 23.03222

Vikiteka	Baltis

Kitos reikšmės – Baltis (reikšmės).

Ežero pavadinimas

Pirmą kartą ežeras paminėtas XVI a. Manoma, kad ežero pavadinimas kilo nuo daugybės ežero apylinkėse gyvenančių baltos spalvos paukščių arba nuo labai šviesaus dugno.

Turizmas

Aplink ežerą yra nemažai stovyklaviečių, kaimo turizmo sodybų ir svečių namų. Po ežerą plaukioja ekskursiniai laivai. Vakarinėje ežero dalyje esančiame Ožechuvkos pusiasalyje 1935–1939 m. veikė Augustavo karininkų Jachtų Klubas. Dombeko pusiasalyje yra atminimo lenta skirta per II pasaulinį karą 500 sovietų nužudytiems vietiniams gyventojams atminti. Netoliese stovi Prezidento Vila kurioje tarpukariu atostogaudavo Lenkijos prezidentas Ignacy Mościcki.

Ežero apylinkių istorija

Iki XIX a. pabaigos aplink ežerą nebuvo didelių gyvenviečių ir kaimų. Ežeras buvo naudojamas kaip Augustavo kanalo dalis. Pagal 1596 m. įrašus teigiama, kad ežere veisiasi šios žuvų rūšys: europinė lydeka, paprastasis karšis, seliava, ešerys ir ungurys. 1894 m. ežero pakrantėje Rusijos kareiviai pradėjo geležinkelio statybą, kurią užbaigė apie 1897–1898 metus. Prezidento Vila buvo pastatyta 1912 m. Vykstant I pasauliniam karui Vokiečių kariuomenė 1916 m. Lipovieco gyvenvietėje pastatė lentpjūvę, kad galėtų sparčiau naudoti kertamą Augustavo girios medieną. Medieną plukdydavo Augustavo kanalu į Augustavo miestą. XX a. 3 dešimtmetyje aplink ežerą įvyko 22 km dviračių varžybos. ežero apylinkėse nufilmavo filmą Plaukimas plaustu (Płyną tratwy). Ežero dugne yra du nuskendę laivai. Tai apie 20 m. ilgio medienos transportavimo laivas ir ežere turistines ekskursijas vykdęs laivas.

Taip pat skaitykite

Augustavo apskrities ežerai.

Šaltiniai

Komisja Nazw Miejscowości i Obiektów Fizjograficznych: Hydronimy. Izabella Krauze-Tomczyk, Jerzy Ostrowski (oprac. red). T. 1. Cz. 2: Wody stojące. Warszawa: Główny Urząd Geodezji i Kartografii, 2006 m., s. 11. .
Nazwa nadana w 1934 m. na cześć stacjonującego w Augustowie 1 Pułku Ułanów Krechowieckich w uznaniu zasług włożonych w rozwój miasta. Obecnie nazwa nie jest używana. Zob.: Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: Urząd Miejski w Augustowie, 2007 m., ss. 534–535. .
Andrzej Ber: Pojezierze Suwalsko-Augustowskie. Przewodnik geologiczny. Warszawa: Wydawnictwo Geologiczne, 1981 m.
Krajobraz kulturowy Kanału Augustowskiego. Warszawa: Ośrodek Ochrony Zabytkowego Krajobrazu, 1999 m., s. 12. .
Anatol Batura: Augustów i okolice. Białystok: Krajowa Agencja Wydawnicza, 1981 m., ss. 51-52.
Aprašymas apie ežerą I (lenk.);
Aprašymas apie ežerą II (lenk.).

Literatūra

Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: Urząd Miejski w Augustowie, 2007 m. .
Irena Batura, Wojciech Batura: Po Ziemi Augustowskiej. Przewodnik dla turysty i wczasowicza. Suwałki: Wydawnictwo „Hańcza“, 1993 m. .
Magazyn turystyczny Lato, wyd. Inicjatywa Gospodarcza JARUN.

Nuorodos

Ežero nuotraukos 2016-02-11 iš Wayback Machine projekto..