Ignacy Mościcki

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ignacy Mościcki
Gimė	1867 m. gruodžio 1 d. Mierzanowo, Lenkijos karalystė
Mirė	1946 m. spalio 2 d. (78 metai) Versoix, Šveicarija
Palaidotas (-a)	Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika
Tautybė	lenkas
Sutuoktinis (-ė)	Michalina Czyżewska
Veikla	politikas, chemikas
Vikiteka	Ignacy Mościcki

Ignacas Moscickis (Ignacy Mościcki, 1867 m. gruodžio 1 d. – 1946 m. spalio 2 d.) – Lenkijos visuomeninis veikėjas, Lenkijos prezidentas, chemikas, išradėjas, Lenkijos chemijos pramonės pradininkas.

Biografija

Gimė 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Baigė mokyklą Varšuvoje, o 1891 m. – Rygos politechniką. 1892 m. vasario 22 d. Moscickis vedė Michaliną Čyževską. Juos siejo giminystės ryšiai (jo žmona – Moscickio tetos dukra), todėl leidimą tuoktis jiems turėjo suteikti pats popiežius. 1897 m. dirbo asistentu Fribūro universitete (Šveicarijoje). Gilinosi į azoto rūgšties gavybos metodus, nagrinėjo naftos gavybos ir perdirbimo problemas. 1920–1926 m. dirbo Lvovo politechnikos institute, iki 1925 m. buvo užėmęs fizikinės chemijos ir techninės elektrochemijos profesoriaus pareigas, o 1925–1926 mokslo metais tapo šios institucijos rektoriumi. Įkūrė azoto junginių fabriką Tarnuve; miesto rajonas, kuriame šis fabrikas buvo pastatytas, jo garbei pavadintas Mościce.

Politinė veikla

Ignacas Moscickis Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno katedroje 1930 m.

1892 m. įstojo į Užsienio lenkų socialistų sąjungą. Įvykus gegužės mėn. perversmui 1926 m., rekomendavus Pilsudskiui, buvo išrinktas prezidentu. Nors iš tikrųjų šalį valdė Pilsudskis, tačiau oficialiu šalies lyderiu tapo Ignacy Mościcki.

Prieš Pilsudskio mirtį 1935 m., kai šis turėjo sveikatos problemų, Lenkijoje buvo priimta konstitucija, ženkliai išplėtusi prezidento teises, tačiau tai neapsaugojo šalies nuo 1936 m. nestabilumo. Tuo pat metu scenoje politinėje scenoje pasirodė , kas padėjo stabilizuoti vidaus politikos padėtį.

1939 m. rugsėjo 1 d., pirmąją įsiveržimo į Lenkiją dieną prezidentas paskelbė pranešimą, kuriame pažymėjo, kad Lenkijos gyventojai turi kovoti už savo šalį. Kadangi rizika, kad Varšuvos karališkoji pilis taps vienu iš bombardavimo taikiniu, jis persikėlė į Blota kaimą prie Varšuvos. Remiantis Balandžio 13 d. konstitucija, savo įpėdiniu prezidento poste Moscickis paskyrė Rydzą-Smiglą. Kadangi Vokietijos kariuomenė judėjo greitai, jau rugsėjo 8 d. prezidentas turėjo persikelti į Olykos miestą Voluinėje, o rugsėjo 14 d. perkėlė savo rezidenciją į Zalučę. Kai rugsėjo 17 d. buvo gautas pranešimas apie Raudonosios armijos įsiveržimą į Lenkijos teritoriją, Kutuose įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Moscickis, Rydzas-Smiglas, užsienio reikalų ministras ir ministras pirmininkas . Šiame susitikime buvo priimtas sprendimas evakuoti vyriausybės narius į Rumuniją. Mościcki kirto kirto Rumunijos sieną 1939 m. rugsėjo 17 d., 21:45. Ten jis buvo internuotas ir rugsėjo 25 d. prezidento postą perdavė generolui . Tačiau su tuo nesitiko Prancūzijos valdžios atstovai, pareikalavę perduoti prezidento postą , su kuo Moscickis sutiko. 1939 m. gruodį kartu su šeima apsigyveno Šveicarijoje, kur praleido visus II pasaulinio karo metus.

1993 m. urna su jo palaikais buvo perkelta į Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedros bazilikos kriptą.

Politinis postas
Prieš tai:	Lenkijos Respublikos Prezidentas 1926 m. birželio 4 d. - 1939 m. rugsėjo 30 d.	Po to: