Balthus

Balthus
Balthus 1996 metais
Visas vardas	Balthasar Klossowski de Rola
Gimė	1908 m. vasario 29 d. Paryžius, Prancūzija
Mirė	2001 m. vasario 18 d. (92 metai) Rosinjer, Šveicarija
Veikla	Tapytojas

Baltazaras Klosovskis de Rola, geriau žinomas pseudonimu Balthus (pranc. Balthasar Klossowski de Rola, 1908–2001 m.) – lenkų kilmės XX a. Prancūzijos tapytojas, teatro dizaineris. Jo modernistinei dailei būdingi klasikinės dailės motyvai.

Biografija

Baltazaras Klosovskis gimė 1908 m. vasario 29 d. Paryžiuje, vėliau prisiėmė menininko pseudonimą Balthus. Jis buvo antruoju sūnumi meno istoriko, tapytojo, teatro dizainerio lenko Erich Klossowski ir tapytojos žydės Elisabeth Dorothea Spiro, pseudonimu Baladine, šeimoje. Jo brolis Pjeras Klosovskis tapo tapytoju ir rašytoju. Kadangi šeima turėjo Vokietijos pilietybę, jie turėjo išvykti iš Paryžiaus į Berlyną 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui. 1917 m. tėvai gyveno atskirai ir Balthus su motina apsistojo Ženevoje, dažnai lankėsi prie pamėgto Tuno ežero. 1919 m. jo motina susidraugavo su vokiečių poetu Raineriu Marija Rilke. Poetas ir būsimasis dailininkas tapo ilgamečiais draugais. 1918 m. Balthus dirbo pas skulptorę Margrit Bay Betenberge Šveicarijoje. 1921 m. R. M. Rilkė paruošė tekstą knygutei „Mitsou“ su 40 tuomet trylikamečio Balthus piešiniais tušu kačių tematika (Mitsou buvo benamio katino, kurį rado Balthus, vardas)

1924 m. Balthus su R. M. Rilke keliavo į Paryžių. Šešiolikmetis dailininkas susipažino su Paryžiaus menininkų asmenybėmis, tarp kurių Andrė Židas, Pjeras Bonaras, Morisas Deni, Alberas Markė. Pragyvenimui užsidirbdavo teatro prezentacijų paruošime. 1925 m. R. M. Rilkė skyrė jam poemą „Narcizas“ ir su poeto parama Balthus 1926 m. keliavo po Italiją, kur piešė eskizus pagal Pjero dela Frančeskos, Mazačo, Mazolino kūrinius. Vėliau Paryžiuje jo pažįstamais buvo Žoržas Brakas, ir daugelis kitų kūrėjų. Balthus atliko karinę tarnybą Šiaurės Afrikoje. 1933 m. sukūrė pirmą reikšmingą paveikslą „Gatvė“. 1937 m. Balthus vedė Antoinette de Watteville Berne. 1939 m. trumpai atliko karinę tarnybą Prancūzijos armijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Vokiečių okupacijos metu gyveno su žmona kaimo vietovėje Prancūzijos Savojoje iki 1942 m., kai persikėlė į Šveicariją, gyveno Freiburge.

Pagrindinės parodos:

• 1934 m. įvyko pirmoji Balthus personalinė paroda Pjero galerijoje Paryžiuje;
• 1938 m. įvyko paroda Pjero Matiso galerijoje Niujorke;
• 1956 m. − ;
• 1966 m. − Dekoratyviosios dailės muziejuje Paryžiuje;
• 1968 m. − Teito galerijoje Londone;
• 1980 m. − Venecijos bienalėje;
• 1982 m. − Spoleto festivalyje;
• 1984 m. − Metropoliteno muziejuje. Pats Balthus niekuomet nesilankė JAV;
• 1993 m. − Lozanos muziejuje.

Nuo 1953 m. dailininkas gyveno Château de Chassy , centrinėje Prancūzijoje, kūrė peizažus. 1961 m. Andrė Malro pakvietė Balthus tapti Prancūzijos akademijos Romoje direktoriumi. Dailininkas dirbo legendinėse Europos dailės istorijos vietose Romoje: atnaujino interjerą ir sutvarkė aplinkinį sodą taip, kaip jį buvo nutapęs XVII a. ispanų tapytojas Diegas Velaskesas. 1962 m. kelionės į Japoniją metu Balthus susipažino su Setusuko Ideta ir 1967 m. su ja susituokė. Balthus pradėjo dirbti nauja tapybos technika − tempera. Kai kuriuos tokius paveikslus tapė 6, 7 ar net 10 metų. 1977 m. Balthus su šeima paliko Romą ir apsigyveno prie Gštado Šveicarijoje. Po tėvo (1949 m.) ir motinos (1969 m.) mirties Balthus tikėjo savo giminės giliomis šaknimis ir priskyrė sau grafo De Rola titulą. 1981 m. po dalyvavimo parodoje Londone Balthus buvo pakviestas tapti Britanijos karališkosios meno akademijos užsienio nariu. Balthus mirė 2001 m. vasario 18 d. Rosinjer vietovėje Šveicarijoje, kur palaidotas netoli savo namo, kurame gyveno paskutiniuosius 23 metus. Jo laidotuvėse dalyvavo 350 svečių, dainavo U2 grupės lyderis Bono, Italijos ir Prancūzijos vyriausybės atsiuntė atstovų. Su antrąja žmona Balthus susilaukė sūnaus Fumio (1968, miręs po dvejų metų) ir dukters Harumi (1973), iš pirmosios santuokos turėjo 2 sūnus: Stanislasą ir Tadeją.

Kūryba

Balthus buvo nuo publikos uždara asmenybe. Jis tikėjo, kad apie dailininką visų pirma turi būti sprendžiama iš jo kūrinių. 1968 m. ruošiantis parodai Teito galerijoje dėl parodos bukleto jis paprašė: „Jokių biografinių detalių. Pradėkite: Balthus yra tapytojas, apie kurį nieko nežinoma. Dabar pažvelkime į paveikslus. Su pagarba B.“

Balthus yra vienas iš labai nedaugelio žymiųjų XX a. antrosios pusės menininkų, kuris dirbo tradiciniais žanrais: tapė peizažus, natiurmortus, portretus. Tapytojas labiausiai pagarsėjo apnuogintų jaunų merginų, mergaičių vaizdais. Buvo kaltinamas pornografija, ką pats neigė. 1934 m. jo pirmojoje skandalingoje parodoje paveikslas „Gitaros pamoka“ buvo iškabintas vienas galiniame mažame kambarėlyje, o jame vaizduojama scena galėjo sukelti įspūdį, kad mokytoja prievartauja mokinę. Pats Balthus rašė, kad tik nori sukrėsti žiūrovo sąmonę. Dailininkas mėgo kates ir buvo nutapęs autoportretą „Kačių karalius“. Dailininkas daug dirbo kaip teatro dizaineris, jo draugu buvo poetas .

Kūrinių galerijos

• Wikimedia projektas
• Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
• wikiart.org

Išnašos

1. artinamericamagazine.com
2. swissinfo.ch/

Šaltiniai

• Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 299–302
• Encyclopaedia Britannica
• John Russel. „Balthus, Painter Who Caused a Stir, Dies at 92.“ The New York Times, February 19, 2001
• „Balthus“. The Telegraph, February 19, 2001