Choiromyces meandriformis Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Index Fungorum | ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Choiromyces meandriformis , 1831 | ||||||||||||||
Sinonimas | ||||||||||||||
|
Baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis) – bobausinių šeimai priklausantis, požeminis, valgomas (IV kategorijos) grybas. Lietuvoje yra nykstantis, todėl įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje dar vadinamas rusų baltuoju triumu, laumiabulviu.
Išvaizda
Vaisiakūniai 3-8 cm skersmens, netaisyklingi, dažniausiai kauburiuoti; luobelė šviesi, gelsvai pilka arba šviesiai ruda, lygi, kartais tinkliškai išmarginta baltais ruoželiais ir atrodo lyg suaižėjusi. Trama tampri, jaunų vaisiakūnių balta, senesnių baltai pilka, skersiniame pjūvyje matyti daugybė gelsvai rudų ir tamsesnių raukšlių. verpstiški, į viršūnę platėja, juose yra po 8 sporas. Sporos šviesiai gelsvos, rutuliškos, 16-21 μm, jų paviršiuje gausu ilgų, iki 4, kartais net iki 8 μm ilgio dygliukų.
Augavietė
Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kalkingose dirvose. Godūno vaisiakūniai dažnai išlenda į dirvos paviršių, todėl juos rasti lengviau negu . Auga vakarinėje, pietvakarinėje, vidurio, rytinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse. Europoje šiauriausia šio grybo paplitimo riba nustatyta ties Danija, centrine Švedija ir vakarine Lietuvos dalimi.
Nuorodos
- Aprašai apie grybus
- Lietuvos Raudonoji knyga
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris