Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Baldassare Longhena (1598 Venecija – 1682 m. vasario 18 d., Venecija), žymiausias baroko epochos Venecijos architektas.

Architektūros mokėsi pas Vincenzo Scamozzi. Po jo mirties, 1640 metais, pabaigė V. Scamozzi pradėtą pastatų kompleksą .

B. Longhena labiausiai išgarsėjo bažnyčių projektais: pastatė Kiodža miesto katedrą (1624-47), Santa Maria degli Scalzi bažnyčią Venecijoje (1656-80, fasado autorius architektas G. Sardi). Taip pat sukūrė dell’Ospedaletto bažnyčios fasadą (1670-78).

Prie pastatė rūmų: Palazzo Pesaro (1659–1710, dabar ) ir Palazzo Rezzonico (, XVII a. vid. – 1752/56, viršutinis aukštas suprojektuotas architekto G. Massari).

B. Longhena daug bendravo su vienuoliais benediktinais. Jų San Giorgio Maggiore vienuolynui suprojektavo laiptinę (1645 m.), kur du paraleliniai laiptatakiai sueina į vieną aikštelę. Šis principas vėliau išplito po visą Italiją ir Europą.

B. Longhena kūrybos šedevru laikoma Santa Maria della Salute bažnyčia Venecijoje (1631/32-87), prie pat įplaukimo į Didįjį Kanalą. Tai aštuonkampio plano šventovė, su dideliu kupolu. Kupolo būgnas puoštas spiralėmis ir ant jų esančiomis skulptūromis, kurios kartu atlieka ir atraminę funkciją. Centrinis įėjimas – romėnų triumfo arka. Interjero sprendimas artimas teatriniam principui – kolonos ir arkos išdėstytos taip, kad nuosekliai vestų lankytojo žvilgsnį po visas pastato erdves ir koplyčias. Šis B. Longhena sumanymas labai pamėgtas ir išplėtotas XVIII a. architektūroje.

Vikiteka: Baldassare Longhena – vaizdinė ir garsinė medžiaga