Badeno kultūra Vengrijoje vadinama Pecelerio kultūra eneolito archeologinė kultūra pavadinta pagal Badeno kur 1892 m tir

Badeno kultūra (Vengrijoje vadinama Pecelerio kultūra) – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Badeno, kur 1892 m. tirtas , vardą.

Arealas

Badeno kultūra 3400–2800 m. pr. m. e. buvo paplitusi Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Jugoslavijos šiaurės vakaruose ir šiaurėje, Rumunijos vakaruose, Užkarpatės Ukrainoje. Skiriami trys laikotarpiai: ankstyvasis (Bolerazo), vidurinysis (klasikinis Badeno) ir vėlyvasis (Bronocicės). Marija Gimbutienė šios kultūros pradžią priskiria ekspansijai į vakarus – pirmajai indoeuropiečių migracijos bangai.

Kultūra

Žmonės gyveno įtvirtintuose piliakalniuose arba upės terasose ar kyšuliuose įsikūrusiose gyvenvietėse, iki 3,5 x 4,5 m dydžio pusiau žeminėse su nuožulniu stogu; židiniai glaistyti moliu. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, iš dalies žvejyba ir medžiokle. Lydė metalą; rasta akmeninių lydymo formų. Naudojo trikampius durklus su skyle kotui įtvirtinti, akmeninius kirvius. Būdinga pilkoji keramika. Mirusieji laidoti dažniausiai grupiniuose kapuose su žmonių ir gyvulių paaukojimais. Badeno kultūrą pakeitė .

Šaltiniai

Badeno kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 427 psl.

Literatūra

J. Banner, Die Peceler Kultur. Arch. Hungarica 35, 1956.
Vera Němejcová-Pavuková 1984. K problematike trvania a konca boleazkej skupiny na Slovensku. Slovenska Arch. 34, 1986, 133–176.
J. P. Mallory, „Baden Culture“, Encyclopedia of Indo-European Culture, Fitzroy Dearborn, 1997.

[1] Badeno kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 427 psl.