Austenitas anglies kietasis tirpalas γ geležyje Austenito kristalų gardelė kubinė centruota šonuose Austenitas tankiausi

Austenitas – anglies kietasis tirpalas γ geležyje. Austenito kristalų gardelė kubinė, centruota šonuose. Austenitas – tankiausia plieno struktūra.

Savybės

Anglinio plieno austenite didžiausias ištirpusios anglies kiekis gali būti 2,14% (1147 °C t-roje). austenite, be anglies, gali būti ištirpę dar ir legiruojančių elementų. Anglinio plieno austenitas žemesnėje kaip 727 °C temperatūroje nestabilus ir pagal izoterminio proceso temperatūrą arba aušinimo greitį gali virsti stabilesnėmis struktūromis: perlitu, , , . Staigiai aušinamas iki tam tikros temperatūros, beveik visas austenitas (išskyrus liekamąjį austenitą) bedifūziniu būdu virsta martensitu – plienas . Liekamojo austenito kiekį didina manganas, chromas, nikelis ir kiti legiruojantys elementai. Legiruotojo plieno austenitas gali būti stabilus ir kambario temperatūroje.

Austenitiniai plienai nemagnetiniai, kai kurie atsparūs kaitrai ir korozijai. Manganiniai austenitiniai plienai ypač atsparūs dilimui, kai apkrova smūginė.

Austenitas pavadintas anglų išradėjo, tyrinėjusio geležies-anglies kietuosius tirpalus, (W. Roberts Austen, 1843–1902 m.) vardu.

Šaltiniai

Austenitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 250 psl.

[1] Austenitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 250 psl.