Auksinė šventykla

Auksinė šventykla (pali ਹਰਿਮੰਦਰ ਸਾਹਿਬ = Harimandir Sahib) arba Darbar Sahibas (pažodžiui, „išaukštintas teismas“) – sikhų (gurudvara), esantys Indijoje, Amritsaro mieste, Pandžabe. Tai viena pagrindinių sikhizmo šventviečių. Kartu su ir Nankana Sahibe tai švenčiausia sikhų vieta.

Dirbtinį tvenkinį šventyklos vietoje 1577 m. įrengė ketvirtasis sikhų guru Guru . 1604 m. Guru Ardžanas, penktasis sikhų guru, šventykloje paliko šventraščio kopiją Harmandir Sahibo mieste ir daug prisidėjo prie šventyklos statymo XVI a. Gurdvara ne kartą sunaikinta Mogolų ir įsiveržusių afganų armijų, tačiau kelis kartus atstatyta. Maharadža , įkūrėjas, 1809 m. ją atstatė iš marmuro ir vario, o 1830 m. šventovę aptraukė aukso lakštais. Dėl to šventykla ir pradėta vadinti „auksine“.

Šventykla tapo „“ (1883–1920 m.) ir „“ judėjimų (1947–1966 m.) centru. Devintojo dešimtmečio pradžioje gurudvara tapo konflikto tarp Indijos vyriausybės ir vadovaujamo judėjimo centru. 1984 m. ministrė pirmininkė Indira Gandhi, vykdant operaciją „Mėlynoji žvaigždė“, pasiuntė į šventyklą  – žuvo daugiau nei 1000 karių ir civilių, taip pat padaryta daug žalos gurudvarai, sunaikintas . Vėliau gurudvaros kompleksas vėl buvo atstatytas.

Auksinė šventykla skelbiasi esanti atvira visiems žmonėms, nesvarbu, kuo jie užsiima ir kokį tikėjimą išpažįsta. Šventykla kvadratinio plano su keturiais įėjimais ir taku aplink tvenkinį. Keturi įėjimai į gurudvarą simbolizuoja sikhų tikėjimą lygybe ir požiūrį, kad visi žmonės yra laukiami jų šventvietėje. Kompleksą sudaro aplink šventovę ir tvenkinį esantys pastatai. Vienas iš jų yra , pagrindinis sikhizmo religinės valdžios centras. Papildomi pastatai – laikrodžio bokštas, gurudvaros komiteto biurai, muziejus ir  – labdaringą sikhų bendruomenės valdomą virtuvę, kurioje visiems lankytojams siūlomi vegetariški valgiai. Daugiau nei 150 000 žmonių kasdien aplanko šią švenvietę. Gurudvaros kompleksas buvo nominuotas UNESCO pasaulio paveldo sąrašui, paraiška laukia sprendimo.

Išnašos

1. McLeod, W.H. (11 June 2014). Historical Dictionary of Sikhism. Rowman & Littlefield Publishers. p. 146. ISBN .
2. Harimandar. Punjabi University Patiala. pp. 239–248.
3. Eleanor Nesbitt 2016.
4. Harmandir-Sahib.
5. Louis E. Fenech & W. H. McLeod 2014.
6. Pardeep Singh Arshi 1989.
7. Kerr, Ian J. (2011). „Harimandar“. In Harbans Singh (ed.). Encyclopaedia of Sikhism. Punjabi University Patiala. pp. 239–248
8. W. Owen Cole 2004
9. M. L. Runion. The History of Afghanistan, 2nd Edition. Greenwood. pp. 69–71. ISBN .
10. Trudy Ring, Noelle Watson & Paul Schellinger 2012.
11. Jean Marie Lafont. Maharaja Ranjit Singh: Lord of the Five Rivers. Oxford University Press. pp. 95–96. ISBN .
12. Fenech, Louis E. The Oxford Handbook of Sikh Studies. OUP Oxford. pp. 30–31. ISBN .
13. Kerr, Ian J. (2011). „Harimandar“. In Harbans Singh (ed.). Encyclopaedia of Sikhism. Punjabi University Patiala. pp. 239–248
14. „Nature and importance of Harmandir Sahib - Pilgrimage - GCSE Religious Studies Revision“. BBC. Nuoroda tikrinta 17 March 2022.
15. Sri Harimandir Sahib, Amritsar, Punjab, UNESCO

Šaltiniai

• Pardeep Singh Arshi (1989). The Golden Temple: history, art, and architecture. Harman. ISBN .
• W. Owen Cole (2004). Understanding Sikhism. Dunedin Academic Press. ISBN .
• Louis E. Fenech; W. H. McLeod (2014). Historical Dictionary of Sikhism. Rowman & Littlefield Publishers. ISBN .
• Eleanor Nesbitt (2016). Sikhism: A Very Short Introduction. Oxford University Press. ISBN .
• Trudy Ring; Noelle Watson; Paul Schellinger (2012). Asia and Oceania: International Dictionary of Historic Places. Routledge. ISBN .

Nuorodos

• Pasaulio gurudvaros