Aukštadvario valsčius

54°35′š. pl. 24°32′r. ilg. / 54.58°š. pl. 24.53°r. ilg. / 54.58; 24.53

Aukštadvario valsčius
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Aukštadvaris
Rusijos imperija
Vilniaus gubernija	Trakų apskritis (186?–1915)
Lenkija
Vilniaus apygarda	Trakų apskritis (1919–1920)
Lietuva
	Trakų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Trakų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Trakų apskritis (1944–1950)

Aukštadvario valsčius (arba Aukštdvario valsčius, rus. Высокодворская волость, lenk. gmina Wysoki Dwór) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Aukštadvaris.

Istorija

Valsčius minimas nuo XVI a. Atkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.1932 m. valsčiaus plotas buvo 224,9 km², iš jo dirbamos žemės – 18 389,04 ha, II rūšies – 678,26 ha, III rūšies – 10 200,18 ha, IV rūšies – 6 335,57 ha, nenaudojamos žemės – 739,78 ha. Valstybinio miško buvo 4 110 ha, privataus miško – 3000 ha, miškai sudarė 31,6% valsčiaus ploto. Valstybiniai vandenys apėmė 435 ha. Valsčiaus ribose buvo 25,848 km I rūšies vieškelio, II rūšies – 22 km, III rūšies – 18,3 km. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Jiezno rajonui (7 apylinkės) ir Vievio rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1869 m.		3642	364 kiemai		66
1874 m.		3778	296 kiemai	16 seniūnijų	65
1880 m.		5179	308 kiemai	16 seniūnijų	72
1885 m.		6279	399 kiemai	15 seniūnijų	72
1890 m.		6681	399 kiemai	16 seniūnijų	80
1923 m.	214	7838	1629
1932 m.	179	8345		9 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	216			9 apylinkės

Vadovai

• I. Zaborovskis, 1884–1888 m.
• V. Ulevičius, nuo 1888 m.
• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1874 m. (rus.)	Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Alešiškės I	Олешишское	Oleszyszki	Alešiškių seniūnija (778 gyv.)	Alešiškių apylinkė
Aukštadvaris	Высокодворское	Wysoki Dwór	Aukštadvario seniūnija (907 gyv.)	Aukštadvario apylinkė
Babrauninkai	Бобровникское	Bobrowniki	-	-
Beižionys	Бейжанское	Biejżany	-	-
Čižiūnai	Чижунское	Czyżuny	Čižiūnų seniūnija (933 gyv.)	Čižiūnų apylinkė
Giriotiškės	Герейцишское	Gierejciszki	-	-
Intuponys	-	-	Intuponių seniūnija (642 gyv.)	Intuponių apylinkė
Jasudonys	Ясуданское	Jasiedańce	-	-
Kaliūkščiai	-	-	Kaliukščių seniūnija (708 gyv.)	Kaliūkščių apylinkė
Katiliai	Котоловское	Kotłowo	-	-
Lepelionys	Лепелянское	Lemiany	-	-
Mergiškės	Мергишское	Mergiszki	Mergiškių seniūnija (822 gyv.)	Mergiškių apylinkė
Nikronys	-	-	Nikronių seniūnija (1009 gyv.)	Nikronių apylinkė
Ringailiai	Рынголайцское	Ryngołajcie	-	-
Ružiava	Ружевское	Różewo	-	-
Sepijoniškės	Сцыпiонишское	Scypioniszki	-	-
Užuguostis	Ужугостское	Użugość	Užuguosčio seniūnija (868 gyv.)	Užuguosčio apylinkė
Vaitkūnai	-	-	Vaitkūnų seniūnija (878 gyv.)	Vaitkūnų apylinkė
Verknės upė	Верхнерѣцкое	Wierzchnierzecze	-	-
Vladislava	Владиславское	Władysławów	-	-
Iš viso:	16 seniūnijų	16 seniūnijų	9 seniūnijos	9 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašytos gyvenvietės:

• Akmenų k.
• Albinavos (Šafarnios) vs.
• Alesiškių dv.
• Alesiškių I vs.
• Alesiškių II vs.
• Alešiškių k.
• Andrijanavos vs.
• Antaveršio k., plv.
• Antonopolio vs.
• Antopolio vs.
• Astrogų vs.
• Aukštadvario mstl., dv.
• Aukštojėlės vs.
• Aukštosios vs.
• Babaraisčio vs.
• Babromiškės I vs.
• Babromiškės II vs.
• Barauniukų k.
• Bariševos vs.
• Belvos k., vs.
• Bendrelių vs.
• Bijūnų k.
• Briediškės vs.
• Briediškių plv.
• Būdkos vs.
• Būdos I k.
• Būdos II vs.
• Bunciškių k.
• Burokiškių k.
• Butkiškių k.
• Čekelių vs.
• Čižiūnų k.
• Dailydukos I vs.
• Dailydukos II vs.
• Darbuciškės vs.
• Drabužninkų k.
• Druselkiškės vs.
• Dubialkos vs.
• Dugnelių vs.
• Dzidzerauliškės vs.
• Eitulionių k.
• Gaižiūnų plv.
• Galalaukio vs.
• Gelionio vs.
• Gerviškės vs.
• Gidanonių k.
• Giriotiškių k., plv.
• Gojaus k.
• Grebniakos vs.
• Griaužinkės vs.
• Gubiškių k.
• Gudžionių k.
• Gurancų vs.
• Gurų vs.
• Intuponių k.
• Ivaniškio k.
• Jasnagurkos vs.
• Jasudonių k.
• Jonavos I vs.
• Jonavos II vs.
• Jovaisiškių k.
• Juodupės vs.
• Juozapavos vs., plv.
• Jurgionių k., plv.
• Kapčiaus vs.
• Karalinavos k.
• Karapolio k.
• Kareiviškių k.
• Kataliaučiznos vs.
• Keitonio vs.
• Klonių vs.
• Kogeliškės vs.
• Koliuksčių k.
• Krakcio vs.
• Kruncikų k.
• Krunio k.
• Lavariškės vs.
• Lavariškių k.
• Levaravos vs.
• Liaukiškės vs.
• Liceniškės vs.
• Mackanciškių k.
• Mackonių k.
• Malinaukos vs.
• Malinavos vs.
• Markutaučiznos vs.
• Mergiškės vs.
• Mergiškių k., dv.
• Mičiūnų k.
• Migliniškės vs.
• Mykalavos vs.
• Muračiznos (Parankavos) vs.
• Narvidiškės vs.
• Naujalaukio (Navapolės) vs.
• Naujalaukio vs.
• Naujalaukio II (Navapolės) vs.
• Navapolės plv.
• Navaršonių k., plv.
• Navasodų (Novosodų) I vs.
• Navasodų (Novosodų) II vs.
• Nekrasiškių k.
• Nemaitonių k.
• Nikronių k.
• Odincevos vs.
• Paberžės vs.
• Pagelažės (Pagelužės) vs.
• Paguliankos I vs.
• Paguliankos II vs.
• Palapiškių k.
• Paliesės II vs.
• Palkių (Laukelių) vs.
• Pamiškės (Paliesės) vs., plv.
• Parankavos vs.
• Pašvenčių k., vs.
• Paukšteliškių k.
• Paukštojos vs.
• Peteriškių dv.
• Petravinos vs.
• Petrosiškių k.
• Piliakalnio I k.
• Piliakalnio II vs.
• Porų vs.
• Purvynų k.
• Radomyslio dv.
• Rangavos vs.
• Ružiavos vs.
• Sabaliaučiznos vs.
• Salamiankos vs.
• Samaukos vs., plv.
• Sapijoniškio dv.
• Skerdzinių plv.
• Skšinatkos vs.
• Sodžiūnų k.
• Srednikų I k.
• Srednikų II vs.
• Stanevos I vs.
• Stanevos II vs.
• Stanislavavos vs.
• Straveninkų k.
• Strumeliaučiznos vs.
• Šaparnios (Parankavos) vs.
• Šaparnios vs.
• Škilėtų I vs.
• Škilėtų II vs.
• Šlaitų vs.
• Šupinuvkos vs.
• Tabeliukų vs.
• Taletonių k.
• Tamaševos plv.
• Tamelių vs.
• Totoriškių k.
• Ustroniaus I vs.
• Ustroniaus II vs.
• Užmiškės (Zaliesės) vs.
• Užubalės vs.
• Užuguosčio k.
• Užuguosčio I dv.
• Užuguosčio II dv.
• Vaicbūniškės vs.
• Vaitkūnų k.
• Vėluncų k.
• Vercimų vs.
• Vernėjos (Litviškės) dv.
• Vigodkos k., vs.
• Vladislavavos dv.
• Volnikos vs.
• Zabaraukos (Zabarauskų) k.
• Začepkos vs.
• Zagužos plv.
• Zaliesių I vs.
• Zaliesių II vs.
• Zamkelio vs.
• Zaulcų vs.
• Žydiškių k.
• Žilinčiškių plv.
• Žiūkiškių vs.
• Žukaučiznos (Parankavos) vs.

1934 m. valsčiuje buvę kaimai:

• Akmenai
• Alesiškiai
• Antaveršis
• Aukštadvaris, mst.
• Babrauninkai
• Būda
• Bunciškiai
• Burokiškiai
• Butkiškiai
• Čižiūnai
• Eitulioniai
• Gedamoniai
• Giriotiškiai
• Gojus
• Gubiškiai
• Gudžionai
• Intuponys
• Jasudonys
• Jovaišiškiai
• Jurgionys
• Kaliukščiai
• Karalinava
• Kareiviškiai
• Krancikai
• Mackaniškiai
• Mackonys
• Miciūnai
• Navaršonys
• Nekrašiškiai
• Nemaitonys
• Nikronys
• Paukšteliškiai
• Palapiškiai
• Pašvenčiai
• Petrosiškiai
• Piliakalnis
• Purvynai
• Sodžiūnai
• Srednikai
• Stravenikai
• Taletonys
• Totoriškiai
• Užuguostis, bažnytkaimis
• Vaitkūnai
• Vėluncai
• Zabarauka
• Žydiškiai

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1918	Albinava	Vaclovas Mališauskas, ekonomistas	1996
1919	Alešiškės	Stasys Biziulevičius, gydytojas parazitologas	2004
1935	Gerviniai	Algimantas Janušauskas, matematikas	1998
1940	Gelionys	Vladas Gronskas, ekonomistas

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 159
10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 512–513 psl.
12. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739 psl.
13. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 291–293 psl.
14. Wysoki Dwór (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 129 psl. (lenk.)
15. Aukštadvario valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 195 psl.
16. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 743 psl.
17. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 160
18. Aukštadvario valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 195 psl.