Audronė Purlienė-Piekutė

Audronė Purlienė-Piekutė
Gimė	1944 m. spalio 24 d. (79 metai) Tėvelių k., Skuodo raj., Lietuva
Sutuoktinis (-ė)	Gediminas Purlys
Vaikai	Vaiva Purlytė, Živilė Purlytė - Čapienė, Tadas Purlys
Pareigos	Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja
Išsilavinimas	Lietuvos valstybinė konservatorija

Audronė Purlienė-Piekutė (g. 1944 m. spalio 24 d. Tėvelių k., Skuodo r.) – choro dirigentė ir pedagogė.

Biografija

Baigusi metinius chorvedžių kursus Kretingoje, 1961–1965 m. choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos muzikos technikume (dėst. R. Varnas). Būdama trečiame kurse, pradėjo vadovauti meno mėgėjų kolektyvams. 1965–1970 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. A. Lopo klasė).

1970–1972 m. Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio mišriojo choro dirigentė – chormeisterė.

Nuo 1972 m. rudens Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytoja, merginų choro (70-80 dalyvių) vadovė. Chorą išmokė nemaža lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių (B. Britteno „Kalėdų apeigas“), surengė koncertų Klaipėdoje ir kitur. 1977 ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių konkursuose laimėjo pirmąsias vietas. 1978–1983 m. A. Purlienė buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų vyr. dėstytoja, studentų choro vadovė, išugdė 12 chorvedžių. 1978–1983 m. Klaipėdos dainų ir šokių ansamblio „Žilvinas“ vokalinės grupės vadovė. Ansamblis koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Kaliningrade, Vokietijoje, Vengrijoje, Moldavijoje, dalyvavo dainų šventėse ir televizijos laidose. Kaip savarankiškas mišrusis vokalinis ansamblis, buvo „Sidabrinių balsų" ir kitų konkursų laureatas, jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija.

Nuo 1983 m. rudens Audronė Purlienė vėl Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos (konservatorijos) choro dirigavimo dėstytoja. Čia atgaivino merginų chorą, su kuriuo pasiekė gražių kūrybinių laimėjimų. Atliko Ch. Gounod Mišias, F. Schuberto Mišias G-dur ir dar kitų autorių sudėtingesnių kūrinių. Merginos surengė koncertų Klaipėdoje, Liepojoje, Plungėje, Jurbarke, Tauragėje, Kretingoje, dalyvavo , giedojo bažnyčiose. 1985 m. respublikinės dainų šventės konkurse pelnytas geriausio choro vardas, o 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse joms pripažinta pirmoji vieta. Choras dalyvavo 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija.

1985–1991 m. A. Purlienė buvo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos ir moksleivių mišriojo choro (60-70 dalyvių) meno vadovė ir dirigentė, vėliau chormeisterė, nuo 1994 m. vėl meno vadovė ir dirigentė, nuo 1991 m. choro dirigavimo skyriaus vedėja. Su mišriuoju choru taip pat pasiekė ryškių meninių laimėjimų. Choras parengė ir sudėtingesnių kūrinių: „Magnificat“, Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“, C. Orffo kantatą „Carmina Buraną“, C. M. von Weberio Mišias Es – dur (pirmą kartą atliktos Lietuvoje), S. Šimkaus kantatą „Kovotojams už Lietuvos laisvę" ir kt. Choras dalyvavo daugelyje kultūros renginių: muzikų S. Šimkaus, J. Švedo, A. Mikulskio, K. Kavecko, K. Griauzdės, C. Orffo jubiliejiniuose koncertuose, ir respublikinėse dainų šventėse, 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. 1987 m. VII Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje choras laimėjo pirmąją vietą, 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse Vilniuje antrąją vietą, 1992 m. IX Stasio Šimkaus chorų konkurse antrąją vietą ir specialų prizą, o 1995 m. X tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse pirmąją vietą ir specialų prizą. Choras nemaža koncertų surengė Klaipėdoje ir jos krašte, giedojo bažnyčiose, jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija.

A. Purlienė 1989–1990 m. buvo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės didžiojo mišriojo choro vadovė – parengė L. Cherubini „Requiem“, A. H. Rosewigo Mišias G-dur, nemaža įvairių autorių giesmių. Pedagogė vadovavo ir šios bažnyčios vaikų chorui. Buvo 1985, 1987 ir 1989 m. dirigentė. Yra Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras" narė. 1997 m. jai suteikta vyresniosios dėstytojos kvalifikacijos kategorija.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.