Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Atogrąžiniai metai (taip pat tropiniai ar kalendoriniai metai) – laiko tarpas tarp dviejų gretimų pavasario lygiadienių. Atogrąžiniai metai trunka 365,24219 dienas ir yra mūsų kalendoriaus pagrindas.

Keliamuosius metus stengiamasi priderinti taip, kad kiekvienas pavasario lygiadienis išeitų tuo pačiu metų laiku, kadangi žmonės laiko tarpą „metai“ suvokia kaip metų laikų kaitą – nuo vieno pavasario iki kito. Atogrąžiniai metai nėra tas pats, kas vienas Žemės apskriejimas aplink Saulę (žvaigždiniai metai). Pagrindinė nesutapimo priežastis – Žemės ašies precesija (pasvirimas). Dėl to danguje nuolatos slenka pavasario lygiadienio taškas, ta pačia kryptimi kaip ir Žemės skriejimas aplink Saulę. Pilnas ciklas įvyksta kartą per 25 765 metus. Formulė sinodiniams periodams skaičiuoti:

${\frac {1}{T_{\text{ato}}}}={\frac {1}{T_{\text{prec}}}}+{\frac {1}{T_{\text{sid}}}}$

įstatę skaičius, galime sužinoti, kad atogrąžiniai metai trunka $T_{\text{ato}}\approx 0.99996T_{\text{sid}}$ . Sideriniai metai yra 365,25636 dienos, o atogrąžiniai – 365,24219 dienos, ir tai sutampa su žinynuose pateikiamu skaičiumi. Toks smulkus kabinėjimasis visiškai pateisinamas, kai reikia nagrinėti ilgesnius laiko tarpus. Sideriniai ir atogrąžiniai metai nesutampa per 0,014 dienos. Taigi, per tūkstantį metų susidaro 14 dienų, per du tūkstančius – beveik mėnuo. Jei nepaisytume Žemės ašies pokrypio, Joninės labai greitai taptų nebe trumpiausios nakties švente.