Astaras

Astaras (dar Aštaras, Ataras, Istaras) – dievybė, garbinta senovės semitų tautų, vyriškasis deivių Astartės ir Ištarės atitikmuo. Tai planetos Veneros personifikacija. Vakarų semitų tautose Astaras buvo garbinamas drauge su deive Astarte. Pastaroji greičiausiai laikyta jo sutuoktine. Astaro kultas buvo paplitęs ir pietinėje Arabijoje, kur ši dievybė įkūnijo abu Veneros aspektus – laikytas tiek ryto, tiek vakaro žvaigžde.

Apie Astarą pasakojama , tačiau jo kultas Ugarite nėra paliudytas. Pasak mitų, Astaro motina – Ašera. Astaras buvęs viena iš dievybių, siekiančių užvaldyti pasaulį. Elas, aukščiausioji dievybė ugaritų panteone, mirus Baalui, valdžią suteikia būtent Astarui, tačiau jam užimti sosto nepavyksta. Anot mito apie Baalą ir , deivė Šapaš pasakiusi Astarui, kad šis, kitaip nei kiti dievai, negalįs turėti rūmų, nes neturįs žmonos ir nėra susižadėjęs. Astaro epitetas – siaubingasis. Kaip Baalo priešininkas, šis dievas įkūnijo blogio pradą.

Ilgainiui Astaro kultas prarado turėtą reikšmę, jį pakeitė įvairios vietinės dievybės. Astaro bruožų įgavo moabitų dievas Kemošas. Manoma, jog II tūkst. pr. m. e. Astaras tapatintas su egiptiečių Horu, o helenizmo laikais – su graikų Arėju.

Šaltiniai

1. Мифы народов мира. Астар , И. Ш. Шифман – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
2. Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 15–16. .