Asparto rūgštis | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
2S)-2-aminobutanedioic rūgštis | |
CAS numeris | 56-84-8 |
PubChem | 5960 (L) |
EINECS | 200-291-6 |
Cheminė formulė | C4 H7 N O4 |
Molinė masė | 133.10 g mol−1 |
SMILES | C(C(C(=O)O)N)C(=O)O |
Rūgštingumas (pKa) | 1.95 3.71 9.66 |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | 270–271 °C |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
Giminingi junginiai | |
Giminingi grupė | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Aspartatas (Asp) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių baltymuose, dar vadinama asparto rūgštimi. Tai viena iš dviejų aminorūgščių, kurios normaliomis sąlygomis turi neigiamą elektros krūvį, todėl labai dažnai aspartatas randamas fermentų aktyviuosiuose centruose bei dalyvauja sudarant tretines baltymų struktūras.
Ši rūgštis taip pat yra nepakeičiamųjų aminorūgščių: metionino, treonino ir lizino, pirminis junginys augaluose ir mikroorganizmuose.
Šaltiniai
- Asparto rūgštis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 88 psl.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris