Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Armėnų mitologija – senovės armėnų tikėjimai ir kultai, besiremiantys protoindoeuropietiškąja pasaulėžiūra, egzistavę iki krikščionybės tapimo valstybine religija 301 m., valdant .

Šiuolaikinis Vahagno, drakono žudiko, vaizdavimas.

Armėnų mitologiją stipriai paveikė zoroastrizmas (dievybių Aramazdos, Miros arba Anahitės kultai) bei asirų tradicijos ( kultas). Tačiau išliko savitų tradicijų pėdsakai (, Astchikos kultai).

Istoriniai šaltiniai

Apie armėnų mitologiją labai mažai žinoma. Seniausias žinomas armėnų mitologijos šaltinis – „Ksorenatsio istorija“ .

Panteonas

Aramazdas – visų dievų ir deivių tėvas, sukūręs dangų ir žemę. Kartais garbintas kaip Saulės dievas. Tapatinamas su graikų Dzeusu.
Anahitė – vaisingumo ir gimimo deivė, tapatinta su graikų Artemide ir Afrodite. Ankstyvaisiais laikais karo deivė, taip pat žinoma kaip Mėnulio deivė.
– mažai žinomas karo dievas.
gražusis – pavasario, augmenijos, žemdirbystės dievas. Tapatinamas su Višnumi, Dionisu – naujos gyvybės simbolis.
Astchika – meilės, grožio ir vandens deivė, kuri dar pagerbiama Vartavaro šventėje.
– dangaus ir oro dievas, greičiausiai kilęs iš semitinio dievo .
– legendinis šaulys, armėnų protėvis, nugalėjęs babilonietišką titaną Belą.
– išminties, bendruomenės, motinystės ir namų globėja. Tapatinama su graikų Atėne.
Tiras – literatūros, mokslo, meno, sapnų aiškinimo dievas. Tapatinamas su graikų Apolonu.
– jėgos, drąsos, karo ir karybos dievas. Tapatinamas su graikų Arėju.
(Nar) – lietaus, jūros ir vandens deivė, sukeldavusi lietų.
– herkulietiškas didvyris, nukovęs daugybę drakonų, taip pat garbintas kaip Saulės ir drąsos dievas. Dalis jo vardo reiškia ugnį. Tapatinamas su graikų Hefaistu.
– svetingumo ir vaišingo priėmimo dievas.

Dvasios

Armėnų mitologijoje minimos dvasios: devai, drakonai ir kitos dvasios. Dvasios gyvena įvairiose gamtos vietose, vandenyje, kalnuose, griuvėsiuose. Jos turi įvairias formas, vienos panašios į gyvates, kitos – į angelus ar monstrus.