Armėnijos geografija

Armėnijos geografija
Žemynas	Europa Azija
Regionas	Pietų Kaukazas
Plotas	29 743 km² 94,8 % žemės 5,2 % vandens
Pakrantė	0 km
Sienos	Azerbaidžanas 566 km Azerbaidžano Nachičevanės eksklavas 221 km Gruzija 219 km Iranas 44 km Turkija 311 km
Aukščiausias taškas	Aragacas 4 090 m
Žemiausias taškas	Debedo slėnis 375 m
Ilgiausia upė	Araksas
Didžiausias ežeras	Sevanas 1243 km²

Armėnija yra žemyninė valstybė Užkaukazėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Gruzija ir Azerbaidžanu, o pietuose ir vakaruose – su Iranu ir Turkija.

Armėnijos reljefas susideda iš kalnų ir lygumų. Šalyje yra greitai tekančių upių ir sąlyginai nedaug, bet tankių miškų. Armėnijos klimatas – žemyninis: karštos vasaros ir šaltos žiemos. Žemės paviršius ties Aragaco kalnu pakyla iki 4090 m virš jūros lygio.

Geografinė padėtis

Armėnijos topografija

Armėnijos reljefas

Armėnija pagal Köppen klimato zonas

Armėnijos vaizdas iš palydovo

Armėnija yra pietinėje Užkaukazės dalyje – regione į pietvakarius nuo Rusijos, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Šiuolaikinė Armėnija užima dalį istorinės Armėnijos, kurios senieji centrai buvo Arako upės slėnyje ir regione aplink Vano ežerą Turkijoje. Armėnija šiaurėje ribojasi su Gruzija, rytuose – Azerbaidžanu, pietvakariuose – nuo Azerbaidžano atsiskyrusiu Kalnų Karabachu, pietuose – Iranu, vakaruose – Turkija.

Topografija ir hidrografija

Mažojo Kaukazo kalnynas driekiasi per šiaurinę Armėniją, eina į pietryčius tarp Sevano ežero ir Azerbaidžano, tada maždaug ties Armėnijos ir Azerbaidžano sieną pasiekia Iraną. Toks kalnų išsidėstymas apsunkina kelionę iš šiaurės į pietus. Geologinis aktyvumas toliau tęsiasi niokojančių žemės drebėjimų, užklumpančių Armėniją, forma. 1988 m. gruodžio mėn. antras pagal dydį respublikos miestas Leninakanas (dabar Giumri) buvo smarkiai sugriautas dėl galingo žemės drebėjimo, kurio metu žuvo daugiau nei 25 000 žmonių.

Maždaug pusė Armėnijos ploto – maždaug 29 743 km² yra bent 2000 m pakilusi nuo jūros lygio; ir tik 3% šalies teritorijos yra žemiau 650 m virš jūros lygio. Žemiausi taškai yra Arakso ir Debedo slėniuose tolimoje šiaurėje. Aukštingumas tose vietose siekia 380 ir 430 m. Aukštingumas Mažajame Kaukaze svyruoja tarp 2640 ir 3280 m. Į pietvakarius nuo šio kalnyno yra Armėnijos plokščiakalnis, kuris baigiasi pietvarkariuose prie Arakso upės, esančios Turkijos pasienyje. Plokščiakalnyje yra tarpinių kalnų masyvų bei užgesusių ugnikalnių. Aukščiausias jų – 4090 m aukščio Aragacas, aukščiausia Armėnijos viršūnė. Dauguma gyventojų gyvena vakarinėje ir šiaurės vakarinėje valstybės dalyse, kur yra du pagrindiniai miestai – Jerevanas ir Giumri.

Debedo ir Akstafos slėniai sudaro pagrindines perėjas per kalnus į Armėniją iš šiaurės. Sevanas, 72,5 km pločio plačiausioje vietoje ir 376 km ilgio, yra didžiausias Armėnijos ežeras. Jis yra 1900 m vird jūros lygio ir užima 1279,18 km² plotą. Kiti svarbiausi ežerai yra Arpis, 7,5 km²; Sevas, 2 km², Akna, 0,8 km².

Reljefas labiausiai nelygus labiausiai į pietryčius nutolusiose teritorijose, kur teka Bargušato upė, o labiausiai lygus – Arakso upės slėnyje iki pietvakarinių teritorijų. Didžiąją Armėnijos dalį skalauja Araksas arba jo intakas Hrazdanas, tekantis iš Sevano ežero. Araksas sudaro didžiąją dalį Armėnijos sienos su Turkija ir Iranu, o Zangezūro kalnagūbriu eina siena tarp Armėnijos pietinės Siuniko srities ir gretimos Azerbaidžano Nachičevanės autonominės respublikos.

Klimatas

Temperatūra Armėnijoje paprastai priklauso nuo aukštingumo. Kalnai blokuoja švelnų Viduržemio ir Juodosios jūros klimatą, suteikdami sąlygas didelei sezoninei orų kaitai su šaltomis snieguotomis žiemomis ir šiltomis ar karštomis vasaromis. Armėnijos plokščiakalnyje vidutinė žiemos temperatūra yra nuo 0 °C iki –15 °C, o vidutinė vasaros temperatūra yra tarp 15 °C ir 30 °C. Vidutinis kritulių kiekis svyruoja tarp 250 mm per metus žemutiniame Arakso slėnyje iki 800 mm/m. aukščiausiose vietovėse. Nepaisant atšiaurios žiemos daugelyje vietų (Širako srityje šaltis siekia –40 °C ir žemiau), dėl plokščiakalnio vulkaninio dirvožemio derlingumo Armėnija yra viena seniausių žemdirbystės vietų pasaulyje.

Plotas ir sienos

Plotas: iš viso: 29 743   km²

pasaulyje: 143

sausuma: 28,203   km² vandenys: 1 540   km²

Sausumos sienos: iš viso: 1570   km, sienos su Azerbaidžanu (įskaitant Kalnų Karabachą) 566  km, Azerbaidžano Nachičevanės eksklavu 221  km, Gruzija 219 km, Iranu 44   km, Turkija 311   km.

Pakrantė: 0 km (žemyninė valstybė)

Aukščio ekstremumai: žemiausias taškas: 375 m, aukščiausias taškas: Aragacas 4090 m

Labiausiai nutolę Armėnijos taškai: Šiaurės: Tavušo sritis (41°17′ š. pl. 45°0′ r. ilg. / 41.283°š. pl. 45.000°r. ilg. / 41.283; 45.000) Pietų: Siuniko sritis (38°49′ š. pl. 46°10′ r. ilg. / 38.817°š. pl. 46.167°r. ilg. / 38.817; 46.167) Vakarų: Širako sritis (41°5′ š. pl. 43°27′ r. ilg. / 41.083°š. pl. 43.450°r. ilg. / 41.083; 43.450) Rytų: Siuniko sritis (39°13′ š. pl. 46°37′ r. ilg. / 39.217°š. pl. 46.617°r. ilg. / 39.217; 46.617)

Ištekliai ir žemės panaudojimas

Gamtiniai ištekliai: aukso, vario, molibdeno, cinko, boksito atsargos.

Žemės naudojimas: ariama žemė: 4 456 km² , 15,8 proc. daugiametės kultūros: 1,9 proc. daugiametės ganyklos: 4,2 proc. miškai (2018 m.): 11,2% kita: 31,2% (2011 m.)

Drėkinama žemė: 2,084  km² (2018 m.)

Išnašos

1. „ENVIRONMENTAL STATISTICS OF ARMENIA FOR 2018 AND TIME-SERIES OF INDICATORS FOR 2014-2018“ (PDF).{{}}: CS1 priežiūra: url-status ()