Ardiajų karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ardiajai (gr. Ἀρδιαῖοι = Ardiaioi, lot. Ardiaei), Vardiajai (gr. Οὐαρδαῖοι = Uardaioi, lot. Vardiaei) – ilyrų gentis. Jų įkurta senovinė valstybė, valdžiusi dalį Ilyrijos istorinio regiono dabartinės Albanijos vidurio ir šiaurinėje dalyje, Juodkalnijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje yra vadinama Ardiajų karalyste arba Ilyrų karalyste.

Ilyrų karalystė
konfederacija Romos klientė 219-168 m. pr. m. e.
← III a. pr. m. e. – 168 m. pr. m. e. →
Location of Ilyrų karalystė Karalystė III a. II pusėje
Sostinė	, Skodra
Politinė struktūra	konfederacija Romos klientė 219-168 m. pr. m. e.
Istorija
- Įkūrimas	III a. pr. m. e. m.
- Prijungta prie Romos	168 m. pr. m. e. m.

Raida

Iki karalystės įkūrimo

Tikrosios Ilyrijos gentys (raudonos), iš kurių daugumos susiformavo Ilyrų karalystė

Ardiajų genties raida iki valstybės sukūrimo yra neaiški. Vienuose šaltiniuose (pvz., Strabonas) teigiama, kad jų pagrindinės žemės koncentravosi Neretvos slėnyje (Hercegovinoje), t. y. tikrųjų ilyrų teritorijų šiauriniame pakraštyje, kur jie ribojosi su . Kituose šaltiniuose jų žemėmis laikomos teritorijos aplink Kotoro įlanką (dab. Juodkalnija). Galiausiai, vėlyvuoju laikotarpiu Ardiajų valstybės centras buvo Skodroje, dab. šiaurės Albanijoje.

Graikų istorikai ardiajus mini kaip viena iš trijų svarbiausių ilyrų genčių (kitos dvi buvo dardanai ir ) ir pagrindinę autariatų priešę, kuri varžėsi su pastaraisiais. IV–IV a. autariatai buvo įgiję hegemoniją didelėje dalyje Ilyrijos, taip pat ir ardiajų tarpe, bei išstūmę juos į pajūrį.

Karalystė

IV a. pr. m. e. daug stipresnių ilyrų genčių (dardanai, ir kt.) suformavo savo valstybėles, kurios minimos graikų šaltiniuose. Ardiajų valstybė žinoma tik iš III a. pr. m. e. vidurio, kuomet minimas jų valdovas (Πλευράτος), visuotinai laikomas naujos valstybės ir dinastijos įkūrėju. Valdant jo įpėdiniui , ardiajai konsolidavo valdžią didelėje Ilyrijos dalyje, nuo Neretvos šiaurėje (kur ribojosi su ) iki Vjosės pietuose (kur ribojosi su Epyru). Be to, manevringų lembų pagalba, ardiajai įgijo pranašumą Ardijoje, kur siaubė graikiškus pajūrio miestus ir Kerkyros bei Faros salas. Galiausiai 232 ar 231 m. pr. m. e. Agronas nusiaubė Epyro karalystę.

230 m. pr. m. e. Agronui mirus, sostą paveldėjo jo sūnus Pinnes, tačiau kadangi jis buvo mažametis, už jį valdė motina , kuri įsitvirtino ir stiprino karalystės jūrinę galią. Šiam tikslui buvo pasitelkti valstybės remiami , kurie siaubė pakrantes kitapus Adrijos ir labai trukdė nusistovėjusiai graikų prekybai tarp Balkanų ir Didžiosios Graikijos. Nors Roma paprašė karalienės sutramdyti piratus, ši atsisakė, teigdama, jog piratavimas neprieštarauja ilyrų įstatymams.

229 m. pr. m. e. romėnai pradėjo prieš ardiajus, 227 m. nugalėdami Teutą ir uždarydami ją Skodroje. Tuo metu karalystės teritorija sumažinta, atimant iš jos pietinę dalį, piečiau Liso. Ši dalis ilgainiui absorbuota Makedonijos karalystės, helenizuota ir vėliau žinoma kaip Graikų Ilyrija.

Valdžia likusioje karalystėje buvo atiduota į romėnų pusę perėjusiam adriajų vietininkui . Tačiau netrukus romėnų dėmesys Ilyrijai sumažėjo, ir tuo pasinaudodamas Demetrijus sugrąžino nepriklausomybę ir toliau siaubė Adrijos pakrantes. Galiausiai 219 m. pr. m. e. romėnai sukėlė Antrąjį Ilyrų karą, kurio metu sumušė ilyrų pajėgas, vėl užsitikrino savo pozicijas. Nauju karaliumi paskirtas į romėnų pusę perėjęs ilyrų karvedys , buvęs Demetrijaus bendražygis ir Agrono jaunesnysis brolis.

Skerdilaido įpėdinis Pleuratas III tęsė proromėnišką politiką, padėdamas jiems kovoti su pagrindine savo prieše Makedonija ir padėjo laimėti Makedonijos karus. Su Romos pagalba jis tapo stipriausiu ilyrų valdovu ir netgi išplėtė teritorijas aplinkinių šalių sąskaita, kontroliavo .

Pleurato sūnus ėmėsi antiromėniškos politikos. 169 m. pr. m. e. jis sudarė koaliciją su Makedonijos karaliumi Persėju ir nusiaubė romėnams palankius miestus Apoloniją ir Dirachiumą, tačiau jau 168 m. pr. m. e. romėnų karvedys L. Anicius Gallus paėmė sostinę Skodrą, o Gentijų ištrėmė į Italiją, kur jis ir mirė. Karalystė buvo galutinai panaikinta. Jos teritorijos davė pradžią Ilyriko provincijai.

Ardiajų valdovų sąrašas

• (260–250)
• (250–230)
• (230–217), mažametis
  • (231–227)
  • (227–219)
• (218–206)
• (205–181)
• (181–168)

Nuorodos