Arafuros pelkė

12°16′ p. pl. 135°0′ r. ilg. / 12.267°š. pl. 135.000°r. ilg. / 12.267; 135.000

Ramingining bendruomenės vyrai Arafuros pelkėje medžioja žąsis, 1937 m. fotografija

Arafuros pelkė – didelė gėlo vandens šlapynė Arnhemo Žemėje, šiaurinėje Australijos dalyje. Tai beveik nepaliesta salpa, kurios plotas 700 km². Drėgnojo sezono pabaigoje jos plotas išplinta iki 1300 km², todėl ši pelkė yra pati didžiausia šiaurinėje salos teritorijoje, o galbūt ir visoje Australijoje. Pelkės gylis labai priklauso nuo sezoniškumo. Ši vietovė turi didelę kultūrinę reikšmę žmonėms, ypač bendruomenei. Šioje pelkėje buvo filmuojamas filmas „“.

Geografija ir klimatas

Arafuros pelkė – didelė ir netolygi salpa, apsupta 60-100 m aukščio plynaukšte su vakaruose ir rytuose matomais stačiais šlaitais. Rytiniame šlaite yra Arafuros džiunglės. Čia yra drenažiniai kanalai ir senvagės, kurie sukuria didelį Goider-Glaido upės sistemos potvynių kontrolės ir sedimentacinį baseiną, kurio pagrindiniai intakai ir Gulbuvangai upės pietuose, o ištakos šiaurėje per Glaid Riverį į Arafuros jūrą.

Pelkė yra musoninio atogrąžų klimato su sausa žiema ir lietinga vasara zonoje, kurioje vidutinis metinis kritulių kiekis – daugiau kaip 1000 mm. Lietingas sezonas paprastai trunka nuo gruodžio iki balandžio mėnesio. Sausais metais, sausojo sezono metu didžiojoje pelkės dalyje nėra stovinčio vandens. Lietinguoju metu vidutinis metinis vandens gylis pagilėja dviem metrais, pradedant sausiu ir baigiant balandžiu, kai jis būna didžiausias.

Augalija ir gyvūnija

Arafuros pelkė susideda iš 25 atskirų augalų ekosistemų, turinčių daugiau nei šimtą registruotų žolinių, miglinių, vandens, viksvuolinių augalų ir medžių rūšių. Didžioji pelkės dalis apaugusi žemaūgiais ir retais žolinio pagrindo miškais, kur dominuojančios medžių rūšys yra ir .

Pelkė yra priskirta . Tai yra pagrindinė skeltapėdžių žąsų veisimosi vieta. Čia taip pat paplitę , , ir kiti. Pelkėje yra , , mažojo kormorano ir žalčiakaklinių kolonijos. Žemėse, esančiose šalia pelkės, yra viena didžiausių kolonija, esanti už miesto ribų.

Daugybė vaisėdžių šikšnosparnių maitinasi ir veisiasi aplinkiniuose mirtenių miškuose. Pelkėje taip pat buvo rasta tik Naujojoje Gvinėjoje ir Jorko Kyšulio pusiasalyje besiveisianti . Pelkė yra svarbi gėlavandenių ir briaunagalvių krokodilų veisimosi vieta.

Kultūrinė svarba

Raminginingų bendruomenės Australijos aborigenai pelkėje užsiima žvejyba, medžiokle ir rankiojimu, įskaitant žąsų ir krokodilų kiaušinių rinkimą. Pelkės pakraščiuose yra naminių gyvulių ganyklos. Pelkė yra viena iš nedaugelio atogrąžų šlapžemių Australijoje, kurią vis dar valdo aborigenai naudodamiesi tradicine žemės naudojimo praktika. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje tradicinį pelkės naudojimą tyrinėjo antropologas . Didžioji dalis 2006 m. filmo „Dešimt kanojų“ buvo nufilmuota pelkėje, kur didelė dalis aktorių buvo vietinės bendruomenės nariai kalbantys .

Pelkės žemių valdymas priklauso aborigenams, pagal Arnhemo Žemės aborigenų žemės patikėjimą.

Šaltiniai

1. Australian Nature Conservation Agency. (1996). A Directory of Important Wetlands in Australia (Second Edition). ANCA: Canberra. pp. 154–155. ISBN
2. Ten Canoes Press Kit 2018-03-17 iš Wayback Machine projekto.
3. „Birdlife Data Zone“. birdlife.org. Nuoroda tikrinta 16 May 2011.
4. http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=18951%7Cdate=27
5. Arafura Wetlands and Surrounds, Ramingining, NT, Australia - listing on the now-defunct Register of the National Estate (Place ID 18951). Australian Heritage Database. Department of the Environment.[1]