Apkasas

Apkasas – grunte iškasta įduba, skirta apsaugoti žmones ir techniką nuo priešo ugnies.

Apkaso piešinys iš D.Britanijos 1914 m. lauko įtvirtinimų vadovo pėstininkams

Apkasai būna skirti žmonėms ir technikai (pabūklams, tankams, šarvuočiams, automobiliams ir kt.).

Kasant apkasą iškasta žemė dažnai panaudojama supilti brustverą, kuris pridengia apkase paslėptą techniką ir/ar žmones. Šaudymui brustvere gali būti padaromos ambrazūros. Pabūklų apkasuose gali būti supilti barbetai - paaukštintos aikštelės, ant kurių statomas pabūklas.

Pėstininkų apkasai

Pėstininkų apkasai - pats paprasčiausias, labiausiai paplitęs ir daugeliu atvejų pats efektyviausias lauko įtvirtinimas. Apkasai reikalingi ne tik gynyboje, bet ir atakuojant:

• apkasuose prieš puolimą susitelkia atakoje dalyvausiantys kareiviai. Atakai nepasisekus jie gali grįžti į šiuos apkasus.
• apkasus kasa link priešo pozicijų, tokiu būdu kareiviai artėja prie priešo, ir pradėjus ataką jiems mažiau tenka bėgti atvira vietove
• priešo ugnies suguldyti atakuojantys kareiviai išsikasa apkasus (pradžioje - gulimuosius), kuriuose jie labiau apsaugoti nuo priešo ugnies. Tokiuose apkasuose jie gali laukti pastiprinimo, artilerijos ar aviacijos paramos. O jei nei to, nei to nesulaukia, gulimuosius apkasus gilina (pradžioje į apkasus šaudyti priklaupus, vėliau - šaudyti stovint) ir suformuoja normalią gynybinę apkasų liniją.

Apkasus paprastai nesunkiai išsikasa patys kareiviai, tam tereikia turėti kastuvus ar kastuvėlius. Tokius apkasus, esant galimybių, galima iškasti gynybai ar puolimui patogiose vietose, gerai juos užmaskuoti. Labiausiai paplitę apkasai skirti šaudyti priklaupus ar stovint.

Apkasų linija paprastai būna vingiuota. Tai priklauso nuo fronto krypties, vietovės ypatumų (kurias reljefo dalis reikia pridengti ugnimi). Apkasų galai (jei nepereina į gretimo dalinio apkasus) paprastai užlenkiami į užnugarį, kad būtų galima apšaudyti priešą, jei šis bandys prasiveržti pro flangą, dalinių sandūrą. Net ir tiesiosios apkasų dalys dažnai kasamos zigzagu, kad į apkasą įsiveržęs priešininkas negalėtų apšaudyti apkaso per visą ilgį, o artilerijos sviediniui pataikius į apkasą skeveldros nenukautų ir nesužalotų toliau esančių.

Šiais laikais įrenginėjant pozicijas gali būti naudojamos specialios apkasakasės - tranšėjų kasimo mašinos, kurios apkasus kasa labai greitai.

Pabūklų apkasai

Pabūklų apkasai būna pavieniai apkasai (vienam pabūklui) arba (baterijos) (visos baterijos pabūklams). Šie apkasai saugo tiek pabūklų įgulas, tiek pačius pabūklus. Brustverų aukštis priklauso nuo turėto laiko ir pabūklų tipo. Gulsčia trajektorija šaudančių patrankų priekinis brustveras turi netrukdyti šaudyti, todėl negali būti aukštas. Stačia trajektorija šaudančių pabūklų (haubicos, minosvaidžiai) apkasai gali būti gilūs, su aukštais supančiais pylimais.

Pavieniai apkasai yra saugesni - pataikius sviediniui, nukenčia tik vienas pabūklas ir jo įgula. Sviediniui pataikius į bateriją (bendrą kelių pabūklų apkasą), gali būti sunaikinama visa pabūklą grupė ir jų įgulos. pavienių pabūklų apkasų trūkumas yra tai, kad jie užima gana daug vietos ir kad jiems sunkiau vadovauti.

• Rusų šauliai apkase (Pirmasis pasaulinis karas)
• 1916 m. apkasai
• D. Britanijos oro desantininkai kasa apkasus Normandijoje

Nuorodos