Anužių kalva Pylimas Image 250px Anužių kalva Pylimas Koordinatės 55 52 44 š pl 21 34 34 r ilg 55 879 š pl 21 576 r ilg

Anužių kalva (Pylimas)

Anužių kalva (Pylimas)

Koordinatės

55°52′44″š. pl. 21°34′34″r. ilg. / 55.879°š. pl. 21.576°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajonas

Seniūnija

Kartenos seniūnija

Plotas

0,15 ha

Žvalgytas

1959, 1966 m.

Anužių kalva, vadinama Pilale, Pylimu (saugotinas kultūros paveldo objektas, senasis kultūros paminklų sąrašo Nr. AR498) – kalva rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Anužiuose (Kartenos seniūnija), 0,36 km į rytus – šiaurės rytus nuo bevardžio upelio pralaidos kelyje Kartena–Kalniškiai–Anužiai , Alanto kairiajame krante.

Vieta

Tai į slėnį įsiterpusi 60 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 25 m pločio ties pagrindu moreninė kalva, kurios šiaurės rytinis galas remiasi į Alanto upę, o pietvakarinį galą nuo gretimos aukštumos skiria apie 40 m pločio ir 4,5 m gylio dauba. Iš šiaurės vakarų ir pietryčių ją juosia pelkės.

Šlaitai 4–6 m aukščio. Viršuje yra 40 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 5–6 m pločio aikštelė, išvagota apkasų.

Teritorijos plotas – 0,15 ha.

100–150 m į pietus – pietryčius stūkso kalva vadinama Pilale, Pilimi, Kalno Ragu.

Istorija

Vietos gyventojai aukštumos kyšulį laiko piliakalniu, vadina Pilale, Pylimu.

Pasak vieno padavimo, ant kalvelės senovėje stovėjusi medinė pilis. Jai sunykus, išliko plytų mūro rūsiai, į kuriuos galima patekti pro geležinius vartus, retsykiais atsiveriančius kalvos gale ties upe.

Kitas padavimas mena, kad kalvelę XVII–XVIII a. supylė švedų kariai, užkasę po ja Žemaitijoje prisigrobtus pinigus.

Prie kalvos vaidendavosi įvairios pabaisos. Sykį, 1900 m. vasaros sekmadienį, Alante besimaudančios merginos 12 valandą dienos pamatė nuo kalvelės pareinančią į bjauriausią rupūžę (žem. kriopę) ar vabalą panašią šmėklą. Iš siaubo joms ėmus šaukti ir cypti, pabaisa pranyko. Nuo to laiko sekmadieniais vidurdienį kaimiečiai vengė ten eiti maudytis.

1944 m. vokiečių kareiviai išilgai kalvos viršūnės išsikasė apkasus tiltui per Alanto upę saugoti. Pasakojama, kad pokariu Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai kalvelėje buvo įsirengę žeminę.

1959 m. vietovę žvalgė Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus), 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos istorijos instituto archeologinė ekspedicija (vadovas Adolfas Tautavičius). Piliakalniams būdingų įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio neaptikta, tačiau kalva buvo įrašyta į Lietuvos archeologijos atlasą, o 1972–1977 m. buvusi registruota Lietuvos kultūros paminklų sąraše kaip respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR498) – Anužių kaimo piliakalnis.

Saugotinas kultūros paveldo objektas.

Aplinkiniai piliakalniai

Kartenos piliakalnis 7 km

Imbarės piliakalnis 17 km
Alko alkakalnis 22 km

Pakutuvėnų piliakalnis 8 km

Mišučių piliakalnis 10 km

Vieštovėnų piliakalnis 10 km

Antkalnio piliakalnis 15 km

Veiviržėnų piliakalnis 31 km

Stalgėnų piliakalnis 19 km

Šaltiniai

Ignas Jablonskis. Įvairūs kultūros paminklai Kretingos ir aplinkiniuose rajonuose. – Kretinga, 1981 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 811. – L. 22
Julius Kanarskas. Mitologinės vietos. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 135-136
Julius Kanarskas. Paalantės piliakalniai. – Švyturys. – 2017 m. balandžio 22 d. – P. 5, 7
Anužių piliakalnis I, Kartenos apyl. Archeologinio paminklo pasas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 9
Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 87. – L. 248
Anužių piliakalnis I, Kartenos apyl. Archeologinio paminklo pasas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 9
Julius Kanarskas. Anužiai. Tarp Tyro durpyno ir Alanto plytintis kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugsėjo 23 d. – P. 10
Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1967. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 21
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 28, eil. Nr. 32
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 135, eil. Nr. 498

Nuorodos

Paalantės piliakalniai. – Švyturys. – 2017 m. balandžio 22 d.
Anužiai. Tarp Tyro durpyno ir Alanto plytintis kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugsėjo 23 d.

[1] Ignas Jablonskis. Įvairūs kultūros paminklai Kretingos ir aplinkiniuose rajonuose. – Kretinga, 1981 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 811. – L. 22
Julius Kanarskas. Mitologinės vietos. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 135-136

[2] Julius Kanarskas. Paalantės piliakalniai. – Švyturys. – 2017 m. balandžio 22 d. – P. 5, 7

[3] Anužių piliakalnis I, Kartenos apyl. Archeologinio paminklo pasas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 9

[4] Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 87. – L. 248

[5] Anužių piliakalnis I, Kartenos apyl. Archeologinio paminklo pasas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 9

[6] Julius Kanarskas. Anužiai. Tarp Tyro durpyno ir Alanto plytintis kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugsėjo 23 d. – P. 10

[7] Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1967. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 21

[8] Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 28, eil. Nr. 32

[9] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 135, eil. Nr. 498