55 49 š pl 25 56 r ilg 55 81 š pl 25 93 r ilg 55 81 25 93 Antazavės valsčiusLaikotarpis 1807 1950 m Apytikrė valsčiaus v

55°49′š. pl. 25°56′r. ilg. / 55.81°š. pl. 25.93°r. ilg. / 55.81; 25.93

Antazavės valsčius
Laikotarpis: 1807 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Antazavė

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Zarasų apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Zarasų apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Zarasų apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Zarasų apskritis (1944–1950)

Antazavės valsčius (rus. Антузовская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Antazavė.

Istorija

Valsčius įkurtas 1807 m., carmečiu priklausė Kauno gubernijos Zarasų apskričiai.1923 m. valsčiuje buvo 800 ūkių, 95 gyvenamosios vietovės. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje nustatė tokius senovės paminklus: akmens amžiaus radiniai Kniažynuose ir Lygalaukiuose, senkapiai Joniškyje, Šniukštuose ir Volungiuose, piliakalniai Antazavėje, Sabuliškėje, pylimai Pilkiškiuose. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Dusetų rajonui (1 apylinkė) ir Obelių rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5037	329 kiemai	6 seniūnijos	111
1923 m.	136	4492	909
1932 m.	114	5601		5 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	130			5 apylinkės

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Antazavė	Antazavės seniūnija	Antazavės apylinkė
Aviliai II	Avilių seniūnija	Avilių apylinkė
Kumpuoliai	Kumpuolių seniūnija	Kumpuolių apylinkė
Šniukštai	Šniukštų seniūnija	Šniukštų apylinkė
Zirnajai	Zirnajų seniūnija	Zirnajų apylinkė
Iš viso:	5 seniūnijos	5 apylinkės

Gyvenvietės

1933 m. minimi kaimai:

Ajočiai
Antazavė
Areliškiai
Aviliai
Bakučiai
Bielūnai
Biržiniškiai
Bradesiai
Butiškis
Dervyniai
Didėjas
Duburaitis
Duburiai
Javydžiai
Jazdauciškiai
Joniškis
Kirkiliškis
Kukariškis
Lygalaukiai
Maniuliškiai
Pakačiniai
Pazaduoja
Petraučiškiai
Petraučizna
Piliakalniai
Pilkiškiai
Plyšiškiai
Puplikiai
Ragėnai
Saliniai
Steiniškiai
Suvėnai
Sviliškiai
Šlaitai
Šlininka
Šniukštai
Vedariai
Vienasėdžiai
Volungiai
Zirnajai

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1882		Pranas Bizokas, karininkas	1958
1900	Bradesiai	Antanas Gruodis, karininkas	1993
1926	Volungiai	Mykolas Abarius, inžinierius	2022
1929	Maniuliškės	Lionginas Abarius, choro dirigentas	2022

Šaltiniai

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 789–794 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 197
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 790 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 792 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 198
Antazavės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 749 psl.

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 789–794 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 197

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 790 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 792 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 198

[9] Antazavės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 749 psl.