Antanas Makačinas 1904 m gruodžio 14 d Bagaslaviškyje Gelvonų valsč Ukmergės apskr 1954 m sausio 14 d Vilniuje choro ir

Antanas Makačinas (1904 m. gruodžio 14 d. Bagaslaviškyje, Gelvonų valsč., Ukmergės apskr. – 1954 m. sausio 14 d. Vilniuje) – choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.

Biografija

Privačiai mokėsi bendrojo lavinimo dalykų ir lankė vargonininkų kursus. 1929 m. Klaipėdos muzikos mokykloje – konservatorijoje įgijo muzikos mokytojo cenzą. 1930 m. eksternu baigė Giedraičių progimnaziją, 1935–1936 m. stažavo Vienos muzikos akademijoje, 1949 m. eksternu baigė (choro dirigavimo specialybė).

1924–1930 m. – muzikos mokytojas ir vargonininkas Molėtuose bei Giedraičiuose. 1930–1935 m. dainavo Valstybės teatro operos chore, vadovavo Kauno miesto mėgėjų chorams. Ryškesnių meninių laimėjimų pasiekė nuo 1932 m. vadovaudamas studentų ateitininkų mišriajam chorui, kurį parengė Kauno miesto dainų šventei, 1935 m. viešai atliko Džiuzepės Verdi „Requiem“ ir keletą kitų autorių sudėtingesnių kūrinių. 1934 m. suorganizavo Vinco Kudirkos simfoninį orkestrą, buvojo administratorius ir dirigentas.

1936–1940 m. – Darbo rūmų Kaune mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas, prisidėjo prie dramos studijos veiklos. Į chorą sutelkė apie 100 dainininkų ir išmokė juos daug lietuvių bei užsienio kompozitorių kūrinių. 1937 m. choras, solistai ir simfoninis orkestras atliko C. Saint Saėnso oratoriją „Tvanas". Choras koncertavo Kaune ir periferijoje, 1938 m. – Rygoje, parengtas 1938 m. dainų šventei Klaipėdoje. 1937–1938 m. leido žurnalą „Mūsų menas“, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje.

Nuo 1940 m. rudens – Vilniaus 3-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, nuo 1941 m. – Respublikinių liaudies kūrybos namų muzikos inspektorius, 1941–1942 m. – Valstybinės filharmonijos chormeisterio padėjėjas ir Vilniaus operos sufleris, nuo 1942 m. kurį laiką – Vilniaus profesinių sąjungų choro ir orkestro dirigentas. Karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją.

Grįžęs į Lietuvą, 1946–1950 m. buvo Panevėžio Marijonų bažnyčios vargonininkas, 2-osios vidurinės mokyklos ir Mokytojų seminarijos muzikos mokytojas. 1951–1954 m. – Respublikinių mokytojų namų meno vadovas ir mišriojo choro dirigentas Vilniuje. Į chorą subūręs apie 80 sostinės pedagogų, juos išmokė nemaža lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, koncertavo Vilniuje, Kaune, Minske, Leningrade, Taline, Rygoje. Mokytojavo Vilniaus vidurinėse mokyklose ir vadovavo moksleivių chorams. Sūnus Teisutis Makačinas – žinomas kompozitorius, Lietuvos muzikos akademijos profesorius.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.