Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Antanas Gruodis

Gimė	1905 m. lapkričio 18 d. Morkūnų k., Zarasų raj.
Mirė	1978 m. spalio 28 d. (72 metai) Vilniuje,
Palaidotas (-a)	Rokantiškių kapinėse
Tautybė	Lietuvis
Tėvas	Norbertas
Motina	Barbora
Sutuoktinis (-ė)	Aldona Gruodienė Janulaitytė, palaidota Rokantiškių kapinėse, vaikai:
Vaikai	Gintaras Gruodis, Dainius Gruodis (palaidotas Šeškinės kapinėse), Saulė Šermukšnienė, Kęstutis Gruodis, Kęstutis Gruodis (palaidotas Dusetų, Zarasų r. kapinėse).

Veikla	inžinierius energetikas, Lietuvos energetikos sistemos kūrėjas.

Antanas Gruodis (1905 m. lapkričio 18 d. Morkūnų k., Zarasų raj. – 1978 m. spalio 28 d. Vilniuje, inžinierius energetikas, Lietuvos energetikos sistemos kūrėjas.

Biografija

Gimė ūkininkų šeimoje. Nuo 1914 m. mokėsi Dusetų pradžios mokykloje, 1920 m. įstojo į Zarasų progimnaziją, nuo 1922 m. mokėsi Rokiškio gimnazijos realinėje klasėje. Ją baigė 1926 m. ir įstojo į Kauno Lietuvos universiteto Technikos fakultetą. Nenorėdamas būti našta tėvams, studijuodamas dirbo įvairius darbus, kad galėtų susimokėti už studijas, todėl universitetą baigė tik 1936 m. Apgynė diplominį darbą „Hidroenergetikos stotis ant Minijos upės Diburių kilpoje“.

Baigęs studijas dirbo Kauno artilerijos dirbtuvėse. 1937–1938 m. suprojektavo Linkaičių (Radviliškio rajonas) artilerijos dirbtuvių 1000 kW elektrinę ir vadovavo jos statybai. 1938 m. pradėjo dirbti „Elektros“ bendrovėje, kuri projektavo ir statė elektrines bei elektros perdavimo linijas.

Pagal jo ir Leono Kaulakio projektus 1939–1940 m. pastatyta Rėkyvos elektrinė. Pagal jo projektus pastatytos 30 kV Šiaulių, Radviliškio, Šeduvos, Naujamiesčio, Panevėžio, Kuršėnų pastotės, nutiesta 30 kV elektros linija Rėkyva – Šiauliai – Kuršėnai. Jis buvo pirmosios Lietuvoje 30 kV elektros tiekimo linijos Šiauliai – Panevėžys statybos vyriausiasis inžinierius.

Priklausė Lietuvos inžinierių korporacijai „Plienas“, kurios susirinkime 1940 m. balandžio 21 d. perskaitė pranešimą apie Lietuvos elektrifikacijos perspektyvas.

1940 m. TSRS okupavus Lietuvą ir nacionalizavus didžiausias energetikos įmones, AB „Elektra“ buvo likviduota. Įsteigus LTSR Energijos valdybą, paskirtas jos projektavimo skyriaus viršininku. 1944 m. paskirtas Vyriausiosios energijos valdybos prie LTSR Liaudies ūkio komisarų tarybos eksploatacijos skyriaus viršininku, nuo 1946 m., įstaigą reorganizavus į Lietuvos energijos rajoninę valdybą – jos vyriausiuoju inžinieriumi. Jam vadovaujant buvo atstatytos ir išplėstos Vilniaus elektrinė, Klaipėdos elektrinė, Petrašiūnų elektrinė, Rėkyvos elektrinė. Jau 1947 m. elektros energijos gamyba Lietuvoje pasiekė prieškarinį lygį.

Jo iniciatyva buvo pradėta projektuoti ir statyti Kauno hidroelektrinė. 1957 m. sukūrus Lietuvos liaudies ūkio tarybos Energetikos ūkio valdybą, kurios viršininku buvo paskirtas Justinas Nekrašas, A. Gruodis tapo jo pavaduotoju kapitalinei statybai. Valdybos vyr. inžinieriumi buvo paskirtas . Ši komanda parengė ir pradėjo vykdyti Lietuvos ūkio elektrifikavimo programą. 1959 m. pradėjo veikti Kauno HES, 1962 m. – Lietuvos elektrinė, 1964 m. buvo elektrifikuotas paskutinis Lietuvoje – Biržų rajono Jono Biliūno kolūkis.

1971 m., kai J. Nekrašas buvo paskirtas TSRS energetikos ministro pavaduotoju, A. Gruodžiui buvo pasiūlyta išeiti į pensiją. 1971 m. birželio 28 d. jis pradėjo dirbti perspektyvinio vystymo tarnybos vyresniuoju inžinieriumi, tačiau tarp buvusių pavaldinių jautėsi nejaukiai, tarsi pažemintas, todėl nuo 1972 m. sausio 3 d. perėjo dirbti Energetikos statybos tresto statybos ir montavimo valdybos vyresniuoju inžinierium. Šiose pareigose dirbo iki mirties.