Anglijos pilietinis karas

Anglijos pilietinis karas
Apskritagalvių / parlamentarizimo šalininkų pergalė prieš rojalistus per 1645 m. birželio 14 d. Mūšis iš esmės nulėmė pilietinio karo eigą.
Data 1642 m. rugpjūčio 22 – 1651 m. rugsėjo 3 d. Vieta Anglija, Škotija, Velsas ir Airija Rezultatas Parlamento šalininkų pergalė
Priešininkai
Rojalistai Škotija (antrasis ir trečiasis pilietiniai karai) Rojalistai (antrasis pilietinis karas) (, )	Parlamento šalininkai (pirmasis pilietinis karas) (trečiasis pilietinis karas)
Vadai
Karalius Karolis I   Karalius Karolis II Aleksanderis Leslis (antrasis pilietinis karas)	† Oliveris Kromvelis Aleksanderis Leslis (pirmasis pilietinis karas)
Aukos
50 700 nužudyta, 83 467 paimti į nelaisvę	34 130 nužudyta, 32 823 paimti į nelaisvę
127 000 mirčių ne dėl kovinių veiksmų (tarp jų apie 40 000 civilių)

Anglijos pilietinis karas – 1642–1651 m. vykę pilietiniai karai ir politinės machinacijos tarp parlamentinės santvarkos šalininkų („“) ir rojalistų („“). Tarp kariaujančiųjų pusių ryškiausia takoskyra buvo Anglijos santvarkos ir tikėjimo išpažinimo laisvių klausimais. Karą galima išskirti į tris etapus – pirmajame (1642–1646 m.) ir antrajame (1648–1649 m.) vyko kovos tarp karaliaus Karolio I ir Ilgojo parlamento šalininkų, o trečiajame (1649–1651 m.) vyko kovos tarp karaliaus Karolio II šalininkų ir Trumpojo parlamento šalininkų. Karuose taip pat dalyvavo ir . Karas baigėsi parlamento šalininkų pergale 1651 m. rugsėjo 3 d.

Skirtingai nei kituose Anglijos pilietiniuose karuose, kuriuose daugiausia kovojama dėl to, kas turėtų valdyti, šie konfliktai pat sprendė, kokiu būdu bus valdomos Anglijos, Škotijos ir Airijos karalystės. Rezultatas buvo trejopas: Karolis I nuteistas mirties bausme (įvykdyta 1649 m.), sūnus Karolis II 1651 m. ištremtas, o Anglijos monarchiją pakeitė Anglijos , kuri nuo 1653 m. pavidalu suvienijo Britų salas, 1653–1658 m. valdytas Oliverio Kromvelio ir 1658–1659 m. jo sūnaus . Anglijoje buvo panaikintas monopolis, o Airijoje nugalėtojai įtvirtino nusistovėjusią . Konstituciniu požiūriu karų baigtis sukūrė precedentą, kai Anglijos monarchas be Parlamento sutikimo negali valdyti, nors parlamento suvereniteto idėja buvo teisiškai įtvirtinta tik per 1688 m. įvykusią .

Išnašos

1. Clodfelter, Micheal (2002). Warfare and Armed Conflicts: A Statistical Reference to Casualty and Other Figures 1500-1999. McFarland & Co. p. 52. ISBN .
2. Anglijos revoliucija (VLE)
3. Glorious-Revolution, straipsnis Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022 m. liepos 2 d.