Andrejus Eglytis

Andrejus Eglytis latv. Andrejs Eglītis
Gimė	1912 m. spalio 21 d. Siliešiai, ,
Mirė	2006 m. vasario 26 d. (93 metai) Ryga
Veikla	latvių poetas, žurnalistas
Žymūs apdovanojimai
Trijų žvaigždžių ordinas

Andrejus Eglytis (latv. Andrejs Eglītis, 1912 m. spalio 21 d. Siliešiuose, , – 2006 m. vasario 23 d. Ryga) – latvių poetas, žurnalistas.

Biografija

1922 m. baigė Laudonos pradžios mokyklą, susidomėjo futbolu. Trūkstant lėšų į gimnaziją nestojo, 1929–1935 m. mokėsi Rygos technikume. 1935 m. pašauktas į Latvijos kariuomenę įstojo į karo mokyklą, bet karininko profesijos nepasirinko. Nuo 1938 m. laikraščių „Brīvā Zeme“ ir „Rīts“ žurnalistas, dirbo ir Latvijos radijuje. Rengėsi stoti į Latvijos universiteto Teologijos fakultetą, bet prasidėjo TSRS-Vokietijos karas. Nuo 1943 m. Latvių legiono karo korespondentas, mokėsi Berlyne, grįžęs tarnavo 19-oje latvių divizijoje. 1945 m. naktį iš gegužės 7 į 8 d. pasitraukė į Švediją, ten 1947 m. organizavo Latvijos nacionalinį fondą, įsteigė vieną populiariausių latvių išeivijos literatūrinių žurnalų „Ceļa Zīmes“ (Kelio ženklai), 32 metus buvo jo redaktorius. Nuo 1998 m. gyveno Rygoje.

Kūryba

Ankstyvuosiuose eilėraščiuose vyrauja neoromantinė poetika. Antrojo pasaulinio karo ir pokario eilėraščių pagrindine tema – tragiškas tėvynės likimas; jiems būdinga ekspresyvumas, kontrastai. Žymiausias kūrinys – kantata „Dieve, tavo žemė dega“, joje derinama Biblijos ir liaudies dainų poetika. Vėlyvuosiuose eilėraščiuose apmąstomas tėvynės likimas, kitų kultūrų vertybės.

Bibliografija

• Kristus ir meilė (Kristus un mīla) 1934 m.
• Aukso volunge (Zelta vālodze), 1939 m.
• Panieka (Nīcība), 1942 m.
• Dieve, tavo žemė dega (Dievs, Tava zeme deg), 1943 m.
• Sielų tvirtovė (Dvēseļu cietoksnis), esė, Stokholmas, 1945 m., Vesterosa, Ziemeļblāzma, 1953 m.
• Ant skydo (Uz vairoga), 1946 m.
• Prakeiksmas (Lāsts), 1961 m.,
• Įauskit mane į raudoną baltą vėliava (Audiet mani karogā sarkambaltisarkanā), Bruklina: Gramatu draugs, 1972 m.,
• Svetimas kirvis kerta ir kerta (Svešais cirvis cērt un cērt), Bruklina: Gramatu draugs, 1986 m.

Šaltiniai

1. ANDREJS EGLĪTIS. 2010-02-27 iš Wayback Machine projekto.
2. Silvestras Gaižiūnas. Andrejus Eglytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 344 psl.

• Edmunds Zirnītis. Andrejs Eglītis, Vaidava (Lincoln), 1980.