Andamaniečių mitologija

Andamaniečių mitologija – Andamanų salų čiabuvių andamaniečių mitinis pasaulėvaizdis.

Andamaniečių pasaulėvaizdyje ypač svarbų vaidmenį vaidino protėvių dvasios. Nuotraukoje – andamanietis, besinešiojantis rituališkai puoštą mirusio gentainio kaukolę, kuri saugo nuo piktųjų dvasių

Dabar iš esmės andamaniečių mitologija nunykusi, išskyrus, matyt, džaravus ir sentinelus, tačiau apie šių pasaulėvaizdį nieko nežinoma. Apie šiaurės ir pietų andamaniečių mitologiją geriausiai žinoma iš britų kolonijinio administratoriaus E. Meno, Andamanuose gyvenusio 1869–1880 m., užrašų, taip pat iš anglų etnografo A. Redklifo-Brauno darbų.

Būdingi toteminių tikėjimų motyvai apie protėvius, kurie besą gyvūnų pavidalo, mitai apie mirusiųjų protėvių dvasias, aiškinantys žmogaus mirties priežastis, taip pat apie dvasias, atitinkančias gamtos reiškinius (mėnulį, saulę, vėjus, jūrų sroves ir kt.). Ir vienos, ir kitos dvasios vadinamos čauga arba lau. Jos paprastai įsivaizduojamos kaip blogos, nešančios žmogui pikta: miško dvasia Eremčaugala žaloja ir žudo žmones neregimomis strėlėmis, jūros dvasia Džuruvinas neša staigias ligas ir ėda skenduolių kūnus, Čol dvasios, saulės atokaitoje smogiančios nematomomis ietimis. Šių dvasių sužmoginimas nebūdingas. Ypač išskirtina andamaniečių dvasia-dievybė yra Pulugu (arba Biliku), kuri tapatinama su siaubingu šiaurės rytų musonu. Tikima, kad už tam tikrų (ypač mitybinių) draudimų nesilaikymą jis atneša žmonėms audrą. Vienuose mituose jis laikomas vyriškuoju pradu, kituose – moteriškuoju. Pietų andamaniečiai laikė, kad Pulugu sutvėrė pasaulį ir pirmąjį žmogų-didvyrį Tomo, nors kituose mituose teigiama Tomo atsiradus anksčiau. Tomo – daugelio mitų pagrindinis veikėjas. Jis – andamaniečių protėvis, išmokinęs savo ainius gaminti lankus, strėles, kanojas, naudotis ugnimi, žvejoti, rasti valgomų augalų. Jo žmona Mita išmokinusi moteris regzti tinklus, puoštis spalvotu moliu.

Mitų sandara paprasta – juose aiškinama kaip žmonės atsiradę iš skirtingų gyvūnų, kaip atsiradę tam tikri papročiai, aiškinamos gamtos reiškinių priežastys.

Literatūra

• Токарев С. А., Религия в истории народов мира, 3 изд., М., 1976, с. 103–105;
• Brown А. R., The Andaman Islanders, Cambridge, 1922, p. 186–406;
• Man E. H., On the aboriginal inhabitants of the Andaman Islands, London, 1932.

Šaltiniai

1. Мифы народов мира. Андаманская мифология , А. Н. Седловская – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.