Anatolis Fransas

Anatolis Fransas pranc. Anatole France
Anatolis Fransas 1874 m.
Gimė	1844 m. balandžio 16 d. Paryžius
Mirė	1924 m. spalio 12 d. (80 metų) Sent Kiras ant Luaros (Saint-Cyr-sur-Loire)
Tautybė	Prancūzas
Veikla	rašytojas, eseistas, dramaturgas
Sritis	Literatūra
Žymūs apdovanojimai
Nobelio premija
Vikiteka	Anatole France
Parašas

Anatolis Fransas (pranc. Anatole France, 1844 m. balandžio 16 d. – 1924 m. spalio 12 d) – prancūzų rašytojas, eseistas, dramaturgas. Garsus romanais „“ (1908 m.) ir „“ (1912 m.). Už literatūrinius pasiekimus 1921 m. apdovanotas Nobelio premija.

Biografija

Anatolis Fransas (tikr. François-Anatole Thibault) gimė 1844 m. balandžio 16 d. Paryžiuje knygų pardavėjo šeimoje. Jaunystę būsimasis rašytojas praleido padėdamas tėvams knygų krautuvėlėje ir ateitį susiejo su knygomis – baigęs pirmuosius mokslus įsidarbino knygų kataloguotoju, o 1876 m. – bibliotekininku Prancūzijos senate.

Literatūrinę veiklą rašytojas pradėjo 1869 m. prisiėmęs Anatolio Franso slapyvardį, kaip poetas ir žurnalistas. Ankstyvoji jo literatūrinė veikla buvo susijusi su literatūriniu žurnalu „Parnasas“ (Le Parnasse Contemporain), kuriame, taip pat, reiškėsi poetai kaip ir . 1881 m. rašytojas susilaukė pirmo pripažinimo romanu „Silvestro Bonaro nusikaltimas“, kurio pagrindinio Silvestro Bonaro asmenyje įkūnijo savąjį , kasdienybėje pasimetusio bibliotekininko.

Anatolis Fransas toliau tęsė sėkmingą rašytojo veiklą ir 1896 m. buvo išrinktas į Prancūzijos Akademiją. A. Fransas parėmė E. Zolią 1894–1906 m. politiniame Prancūzijos skandale. Skandalas A. Franso bus replikuotas „Pingvinų saloje“ ir „Mesjė Berke“ knygose. XX a. pradžia buvo A. Fransui pati sėkmingiausia kaip rašytojui. 1908 m. pasirodo „Pingvinų sala“, 1912 – „Dievai trokšta“, 1914 – „Angelų sukilimas“.

1921 m. rašytojui paskirta Nobelio premija už literatūrinius pasiekimus. A. Fransas mirė 1924 m. Sent Kire ant Luaros (Saint-Cyr-sur-Loire), palaidotas Neuilly-sur-Seine kapinėse Paryžiaus priemiestyje.

Literatūriniai darbai

Pagal stilistiką ir laikotarpį A. Franso kūryba priskiriama Realizmui, tačiau pats knygų turinys, įvykių hipebolizavimas, temos ir rašytojo požiūris į kasdienius įvykius rodo A. Franso tamprias sąsajas su XVIII amžiaus prancūzų švietėjų darbais, kaip Voltero ir Didro. Iš tikro, A. Franso knygose beveik nėra gilinimosi į žmogaus psichologiją, socialinę , „paprastojo žmogaus“ paveikslo, taip būdingų XIX ir XX amžių realistinei prozai.

Rašytojas savo knygose dažniausiai užsiima plačia visuomenės, politikos ir socialinių santykių kritika. „Paprastojo žmogaus“ kančios šių reiškinių fone atrodo bereikšmės. Knygų herojams, kaip ir pačiam rašytojui, belieka tik stebėti vykstančią gyvenimiškąją komediją ir, nebent, prisidėti dar kuo nors .

A. Franso didelė dalis knygų buvo griežtai anti- pobūdžio. Dėl to Katalikų Bažnyčia 1922 m. visas rašytojo knygas įtraukė į Index librorum prohibitorum (Katalikų Bažnyčios draudžiamų knygų sąrašą, atšauktą 1966 m.). Pavyzdžiui, „Angelų sukilime“ Dievui tarnaujantis angelas įsimyli ir prisijungia prie Šėtono sukilimo. Knygoje tikinama, kad krikščioniškosios ir iš tikro yra sukurtos tam, kad žlugdyti žmogaus asmeninę laisvę ir dvasios polėkius.

Leidiniai lietuvių kalba

• Fransas, Anatolijus „Silvestro Bonaro nusikaltimas“; – Kaunas: Valstybinė grožinės lit. l-kla, 1948. – 244 p. Vertė: Rožė Jankevičiūtė;
• Fransas, Anatolijus „Dievai trokšta“; – Vilnius: Vaga, 1974. – 189 p. 2 -as leid. Vertė: ;
• Fransas, Anatolijus „Pingvinų sala“; – Vilnius: Vaga, 1985. – 254 p. 2 -as leid. Vertė: Rožė Jankevičiūtė ;
• Fransas, Anatolijus „Silvestro Bonaro nusikaltimas“, „Dievai trokšta“; – Vilnius: Vaga, 1996. – 333 p.

Nuorodos

• Open Library: A. Franso knygos internete (pranc. k.)
• Project Guttenberg: A. Franso knygos internete (pranc. ir anglų k.)