Anastasio Somoza Debayle

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Anastasijus Somosa Debailė
Anastasio Somoza Debayle
Somosos
Gimimo vardas	Anastasio Somoza Debayle
Gimė	1925 m. gruodžio 5 d. Leonas, Nikaragva
Mirė	1980 m. rugsėjo 17 d. (54 metai) Asunsjonas, Paragvajus
Palaidotas (-a)	Somosų mauzoliejus, Managva
Tėvai	Anastasio Somoza García, Salvadora Debayle
Sutuoktinis (-ė)	Hope Portocarrero
Vaikai	Anastasio Somoza Portocarrero, Julio Somoza Portocarrero, Carolina Somoza Portocarrero, Carla Somoza Portocarrero, Roberto Somoza Portocarrero
Nikaragvos prezidentas
Ėjo pareigas	1967 – 1972
Pirmtakas
Įpėdinis	Liberalų-konservatorių chunta
Ėjo pareigas	1974 – 1979
Pirmtakas	Liberalų-konservatorių chunta
Įpėdinis
Vikiteka	Anastasio Somoza Debayle

Anastasijus Somosa Debailė (Anastasio Somoza Debayle; 1925 m. gruodžio 5 d. – 1980 m. rugsėjo 17 d.) – Nikaragvos prezidentas (1967–1972 m. ir 1974–1979 m.), faktinis šalies diktatorius (1967–1979 m.), paskutinis Somosų dinastijos narys.

Gimė Nikaragvos diktatoriaus Anastasijaus Somosos Garsijos šeimoje. Jaunystėje kartu su broliu išsiųstas mokytis į JAV. 1943–1946 m. mokėsi JAV karo akademijoje. Grįžęs į Nikaragvą, jis buvo paskirtas Nacionalinės gvardijos vadovu. 1950 m. vedė amerikietę . Po tėvo mirties, Nikaragvos vadovu tapo Luisas, o 1967 m. jam mirus, šalies valdymą perėmė Anastasijus Somosa Debailė.

1972 m. pasibaigus Somosos kadencijai, oficialiai jis negalėjo būti perrinktas, todėl sudarė triumviratą, bet pats liko Nacionalinės gvardijos vadu ir faktiniu šalies vadovu. 1972 m. gruodžio 23 d. žemės drebėjimas , tuo pasinaudojęs Somosa įvedė karinę padėtį ir pasiskelbė šalies vadu. Diktatorius pasisavino didžiąją dalį tarptautinės paramos, kuri buvo skirta miesto atstatymui. 1974 m. Somosa buvo perrinktas naujai kadencijai. Diktatoriui didėjo spaudimas ne tik iš kairiųjų opozicijos, bet ir iš katalikų bažnyčios, žmogaus teisių aktyvistų. JAV valdant Džimiui Karteriui, Somosa nebebuvo remiamas, kas leido aktyvesnę veiklą pradėti partizaninei kairiųjų grupuotei – sandinistams. Galiausiai, Somosą rėmė tik Izraelis, bet JAV uždraudė jam tiekti ginkluotę Nikaragvai. 1979 m. Somosa pasitraukė iš šalies, bet JAV atsisakė jam suteikti prieglobstį. Tuomet jis išvyko į Paragvajų, tuo metu valdytą diktatoriaus Alfredo Stresnerio. Po Somosos išvykimo jo diktatūrinis režimas žlugo – šalį užėmė sandinistai.

1980 m. Somosa buvo nušautas šalia savo namų Asunsjone. Pasikėsinimą surengė 7 sandinistų partizanų brigada.