Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.
Anastasijus IV (Corrado di Suburra ar della Suburra, Konradas iš Suburra, mirė 1154 m. gruodžio 3 d.) – Romos katalikų Popiežius (1153-1154 m.).
Šis straipsnis apie Popiežių Anastasijų IV. Apie kitus popiežius vardu Anastasijus skaitykite straipsnyje Popiežius Anastasijus. Apie asmenis, turinčius vardą Anastasijus skaitykite straipsnyje .
Anastasijus IV kilo iš Romos; tėvo vardas – Benediktas. Anastasijus IV dalyvavo dvigubuose Popiežiaus rinkimuose 1130 m., buvo vienas aršiausių antipopiežiaus Anakleto II (1130–38 m.) priešų, o Popiežiui Inocentui II pasitraukus į Prancūziją, liko jo vikaruItalijoje. Iki išrinkimo Popiežiumi buvo Sabinos kardinolas vyskupas (1127–1153 m.). Per savo trumpą pontifikatą Anastasijus IV pasižymėjo kaip taikdarys: su vokiečių imperatoriumi Frydrichu I susitarė dėl Magdeburgo arkivyskupo skyrimo ir tuo užbaigė 4 pontifikatus trukusį ginčą, o William Fitzherbert (mirė 1154 m.), žinomą kaip šventą Viljamą Jorkietį, pripažino Jorkovyskupu nepaisant galingo pasipriešinimo. Anastasijaus IV įpėdiniu tapo Albano vyskupas ir Ostijos kardinolas Nicholas Breakspear (1110–1159 m.), pasivadinęs Adrianu IV.