Amapa port Amapá valstija Brazilijoje šalies šiaurinėje dalyje Ribojasi su Paros valstija iš pietų ir vakarų su Prancūzi

Amapa (port. Amapá) – valstija Brazilijoje, šalies šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Paros valstija iš pietų ir vakarų, su Prancūzijos Gviana šiaurėje ir su Surinamu šiaurės vakaruose. Šiaurės rytinį pakraštį skalauja Atlanto vandenynas. Valstijos sostinė – Makapa.

Amapa
Amapá

Valstybė

Brazilija

Regionas

Brazilijos Šiaurės regionas

Administracinis centras

Makapa

Mezoregionai

2

Mikroregionai

4

Savivaldybės

16

Gubernatorius

Pedro Paulo Dias

Gyventojų

877 613

Plotas

142 828 km²

Tankumas

6 žm./km²

Tinklalapis

[1]

Vikiteka

AmapaVikiteka

Geografija

Beveik visą valstiją užima plokščia lyguma, tankiai apaugusi Amazonijos džiunglėmis. Šiaurėje, vakaruose yra aukštumų, iškylančių virš 500 m. Vandenyno pakrantė žema, pelkėta, apaugusi mangrovių sąžalynais. Buvusiose miško kirtavietėse vyrauja savanos.

Klimatas tropinis, labai drėgnas. Valstija tankiai išraižyta upių tinklu: pietinį pakraštį užima Amazonės upės delta. Šios upės baseinui priklauso dauguma valstijos upių. Kitose teka tiesiai į vandenyną arba priklauso į šiaurę tekančios Ojapokės upės baseinui. Upėse nemažai slenksčių ir krioklių.

Istorija

Amapos valstijos istorija sudaro didesnio Gvianos regiono istorijos dalį.

Šis Gvianos regiono ryčiausias kampas, iš pradžių apgyvendintas aravakų, o vėliau karibų, nuo XVII a. tarnavo kaip buferinė zona tarp Portugalijos kolonijos Brazilijos ir Prancūzų Gvianos. Ši teritorija buvo niekeno žemė, de facto lėtai kolonizuojama prancūzų iš Kajeno kolonijos. Kad sustabdyti juos, portugalai 1782 m. pastatė Makapos tvirtovę, kuri tarnavo kaip šiauriausias Brazilijos farpostas, skirtas saugoti kolonijos pakraštį.

Tačiau XIX a. II pusėje Amapoje radus aukso ir didėjant kaučiuko paklausai, Portugalija pareiškė teises į teritoriją. Atsakydama Prancūzija čia 1886–1891 m. sukūrė . Tačiau XX a. pradžioje teritoriją Brazilija inkorporavo į savo sudėtį.

Gyventojai

Etninė sudėtis:

pardo – 74,4 %
baltieji – 21,4 %
juodaodžiai – 4,5 %
azijiečiai ir indėnai – 0,8 %

Didžiausi miestai

Makapa – 366,4 tūkst. gyv. (2008 m.)
Santana – 97,2
Laranžal do Žari – 40,3
Ojapokė – 20,9
Porto Grandė – 14,9

Šaltiniai

BRAZIL: States and Major Cities, citypopulation.de

Brazilijos valstijos
Akrė \| Alagoasas \| Amapa \| Amazonė \| Bahija \| Espirito Santas \| Gojasas \| Maranjanas \| Mato Grosas \| Minas Žeraisas \| Para \| Paraiba \| Parana \| Pernambukas \| Piaujis \| Pietų Mato Grosas \| Pietų Rio Grandė \| Rio de Žaneiras \| Rondonija \| Roraima \| Santa Katarina \| Seara \| Seržipė \| San Paulas \| Šiaurės Rio Grandė \| Tokantinsas

[1] BRAZIL: States and Major Cities, citypopulation.de