Alfonsas Gineitis

Alfonsas Gineitis (1907 m. gruodžio 23 d. Palinkuvė, Krekenavos valsčius – 1982 m. lapkričio 24 d. Vilnius) – Lietuvos pasipriešinimo nacių ir tarybiniam okupaciniams režimams veikėjas, teisininkas.

Biografija

1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1934 m. liaudininkas. Prasidėjus TSRS okupacijai 1940 m. birželio – spalio mėn. dirbo Kauno teismuose, nuo 1941 m. sausio 7 d. TSRS Žemės ūkio banko respublikinės kontoros instruktorius, realizavimo skyriaus viršininkas. Nuo 1941 m. liepos mėn. advokatas Kaune. 1941-1944 m. dalyvavo animaciniame pasipriešinime; su B. Bieliuku redagavo ir leido laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“. Nuo 1944 m. birželio mėn. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narys, valstiečių liaudininkų atstovas vietoje J. Audėno. Su P. Šilu leido atsišaukimus į lietuvių tautą, raginančius netalkinti okupantams, vengti mobilizacijos į TSRS kariuomene, ginkluotų susirėmimų su ja. 1944 m. rugpjūčio – spalio mėn. Respublikinio kortelių biuro viršininko pavaduotojas. NKVD susekus Lietuvoje likusius Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narius 1944 m. spalio 27 d. suimtas, žiauriai kankintas, dėl ko sutriko psichika. 1946 m. gruodžio – 1947 m. kovo mėn. Maskvoje buvo daroma jo psichikos būklės ekspertizė, iki 1947 m. liepos mėn. stebimas Vilniaus psichoneurologijos ligoninėje. Sveikatai nepagerėjus perduotas šeimos globai. Gydėsi Telšiuose. 1954-1957 m. dirbo Vilniaus miesto Viešojoje ir Vilniaus universiteto bibliotekose. 1959-1980 advokatas Kaune, Vilniuje, Varėnoje ir Telšiuose.

Šaltiniai

1. Povilas Šilas. Alfonsas Gineitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 669 psl.