Aleksys Churginas

Aleksys Churginas
Gimė	1912 m. birželio 7 d. Jonava
Mirė	1990 m. gegužės 4 d. (77 metai) Vilnius
Veikla	poetas, vertėjas
Alma mater	Vytauto Didžiojo universitetas

Aleksys Churginas (1912 m. birželio 7 d. Jonava – 1990 m. gegužės 4 d. Vilnius) – Lietuvos poetas, vertėjas.

Biografija

Baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1931–1936 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 m. Paryžiaus ir Grenoblio universitetuose.

1945–1948 m. dėstė užsienio literatūrą Kauno universitete.

Chemiko Kazio Daukšo suburtas „Neringos“ restorano ratelis (Benjaminas Gorbulskis, Domas Cesevičius, Bronys Savukynas ir kiti) laikė Aleksį Churginą KGB informatoriumi.

Kūryba

Eilėraščius pradėjo spausdinti apie 1929 m. Eilėraščiuose reiškiamos apibendrintos meilės, liūdesio, praeinančio laiko pojūčio emocijos, ryšku klasikinės tradicijos įtaka, gausu pasaulinės kultūros įvaizdžių, parafrazių, literatūrinių citatų. Poezija pasižymi žanrų įvairove (sonetas, odė, himnas ir kt.). Jo poezijos išversta ir išleista rusų kalba.

Vertė iš lotynų, anglų, prancūzų, rusų, italų, ispanų, vokiečių kalbų. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją“, Viljamo Šekspyro tragedijų („Hamletas“, „Karalius Lyras“ ir kt.) ir sonetus, Johano Volfgango Gėtės „Faustą“ (1960 m., d. 1; 1978 m. 2 d.), Moljero „Tartiufas“ (1971 m.) ir kitų kūrinių.

Poetas Sigitas Geda laikė Aleksio Churgino vertimus silpnais, šabloniškais, perdarytinais ir pats iš naujo išvertė Dantės „Dieviškąją komediją“.

Bibliografija

• Ugnis, 1946 m.
• Saulės taku, 1947 m.
• Po Spalio žvaigžde, 1950 m.
• Ir tavo širdy, 1970 m.
• Sietuva, 1973 m.
• Sankryža, 1974 m.
• Blyksniai, 1976 m.
• Verdenė, 1978 m.
• Viržių midus, 1981 m.
• Ūkanų krantas, 1983 m.
• Skaidruma, 1984 m.
• Atodūsių tiltas, 1986 m.
• Metai ir mitai, 1989 m.

Įvertinimas

• 1972 m. LTSR valstybinė premija
• 1982 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas

Šaltiniai

1. . Suarchyvuotas originalas 2018-12-03. Nuoroda tikrinta 2015 m. rugpjūčio 11 d..
2. . Aleksys Churginas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 116 psl.
3. . Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2015 m. rugpjūčio 11 d..