Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Aleksandras Sulkevičius lenk. Aleksander Sulkiewicz

Gimė	1867 m. gruodžio 8 d. Skersabaliai I, Kalvarijos savivaldybė, Rusijos imperija
Mirė	1916 m. rugsėjo 18 d. (48 metai) prie Stochido, Rusijos imperija
Palaidotas (-a)	Povonzkų kapinės
Tėvas	Matvejus Sulkevičius
Motina	Rozalija Kričinska
Sutuoktinis (-ė)	Jadvyga Babicka

Veikla	Kovotojas už Lenkijos nepriklausomybę, vienas iš Lenkijos socialistų partijos įkurėjų

Vikiteka	Aleksander Sulkiewicz

Aleksandras Sulkevičius (lenk. Aleksander Sulkiewicz, tot. Iskander Mirza Huzman Beg Sulkiewicz) (1867 m. gruodžio 8 d. Skersabaliuose, Kalvarijos savivaldybė, Rusijos imperijoje - 1916 m. rugsėjo 18 d. prie Stochido, Rusijos imperija) – Lenkijos-Lietuvos totorių kilmės žymus kovotojas už Lenkijos nepriklausomybę, lenkų tautos nacionalinis didvyris, Lenkijos socialistas, vienas iš Lenkijos socialistų partijos įkurėjų. Slapyvardis Mykolas (Michał), kartais Juodasis Mykolas (Czarny Michał)

Biografija

Gimė 1867 m. gruodžio 8 d. Skersabaliuose. Jis buvo Matvejaus, Juozapo sūnaus, ir Rozalijos gimusios Kričinska, Aleksandro dukters, sūnus. Tėvas, buvęs Rusijos kariuomenės karininkas, išėjęs į pensiją su šeima persikėlė gyventi į Osmanų imperiją, kur Aleksandras lankė turkišką mokyklą Stambule. Stambule įsitraukė į lenkų emigrantų bendruomenės gyvenimą. 1877 m. mirė tėvas, apie 1880 m. grįžo gyventi į Suvalkus, vėliau 1881 m. į Seinus. Ketverius metus jis lankė vietos mokyklą, kurią baigęs turėjo teisę stoti į junkerių mokyklą, tačiau nuo jaunystės įsijungė į politinę veiklą.

1890 m. gavo darbą Suvalkų iždo departamente, o vėliau darbą muitinėje Kudirkos Naumiestyje ir Kybartuose. Darbą jam padėjo gauti totorius, Vilkaviškio pasienio brigados pulkininkas, o vėliau generolas Janas Vilčinskis. A. Sulkevičiaus dėka, ištisą dešimtmetį į aneksuotą Lenkijos bei Lietuvos teritoriją patekdavo dideli kiekiai draudžiamos literatūros. Taip padėjo ir Lietuvos knygnešiams pervežinėti lietuvišką spaudą. Ilgus metus niekas neįtarė jo užsiimant slapta veikla dėl jo islamiškos religijos, kuri buvo sunkiai suderinama su katalikišais Lenkijos aktyvistais.

Būdamas Vilniuje įsitraukė į pogrindinę socialistų bendruomenę ir tapo Proletariato partijos nariu. 1892 m. dalyvavo taip vadinamoje Paryžiaus konvencijoje, kurios metu buvo įkurta Užsienio Lenkijos socialistų organizacija. 1893 m. vasarą šalia Vilniaus esančiame miške, kartu su , , Józef Piłsudski ir dalyvavo socialistų susitikime, kuris įvardijamas kaip pirmasis Lenkijos socialistų partijos kongresas.

1895-1897 m. ir 1899-1902 m. buvo Lenkijos socialistų partijos komitete. 1900 m. baigė darbą muitinėje ir persikraustė gyventi į Lodzę, kur įkūrė spaustuvę, kurioje spausdino socialistinį laikraštį Darbininkas (Robotnik). Carinė valdžia greitai susekė ir uždarė spaustuvę. Pats Sulkevičius nebuvo suimtas, tačiau buvo suimtas Juzefas Pilsudskis, todėl Sulkevičius, kartu su kitais aktyvistais, pradėjo ruošti Pilsudskio išvadavimo planą. 1901 m. gegužės 14 d. Pilsudskiui pavyko pabėgti iš kalėjimo.

1903 m. tapo Kijevo skyriaus Lenkijos socialistų partijos komiteto nariu. Buvo suimtas policijos, tačiau po kelių mėnesių paleistas, dėka gerų rekomendacijų iš buvusių darboviečių. Tuo metu partijoje įvyko skilimas, kurio metu išsiskyrė pronepriklausomos Lenkijos socialistai ir intersocialistai. Sulkevičius pasirinko pronepriklausomos Lenkijos socialistus, kuriems vadovavo Pilsudskis. 1908 m. tapo komiteto nariu.

Prasidėjus I pasauliniam karui įstojo į Lenkų legioną. 1914 m. Pilsudskiui įkūrus tapo šios organizacijos Vilniaus skyriaus vadu. Diplomatiniais reikalais viešėjo Berlyne, Kopenhagoje, Švedijoje ir Kijeve. Vėliau atvyko į Galiciją, iš kur Pilsudskio buvo pasiųstas į Vokietijos imperijos užimtą Varšuvą. Varšuvoje aktyviai dalyvavo Lenkų karinės organizacijos veikloje.

1915 m. vokiečių buvo suimtas, bet greitai paleistas. Persikėlė į Austrijos-Vengrijos okupuotą Lenkijos dalį, kur toliau kovėsi Lenkijos legione. Nepaisydamas daugkartinių bendražygių prašymų pasilikti intendantūroje, išvyko į frontą. 1916 m. paskirtas Lenkijos legiono fronto linijos seržantu. 1916 m. rugsėjo 18 d. vykstant mūšiui kaime prie Stochido upės žuvo teikdamas pagalbą sužeistam draugui papulkininkiui A. Kocui. 1925 m. lapkričio 8 d. jo kūnas buvo pervežtas į Varšuvą, kur jis buvo iškilmingai perlaidotas . Po mirties apdovanotas bei Nepriklausomybės kryžiaus ordinais. Buvo vedęs Jadvygą Babicką, su kuria susilaukė trijų vaikų.

1916 metais

Nuorodos

Biografija (lenk.) 2015-04-28 iš Wayback Machine projekto..

Literatūra

Krzesławski J., Aleksander Sulkiewicz, w: "Kronika Ruchu Rewolucyjnego w Polsce" Nr 3(11) lipiec - wrzesień 1937 r.
Krzesławski J., Ze wspomnień o Aleksandrze Sulkiewiczu (tow. Michale), w: "Kronika Ruchu Rewolucyjnego w Polsce" Nr 4 październik - grudzień 1935 r.
Andrzej Matusiewicz, Mistrz konspiracji, w: Biografie suwalskie, część II (redakcja Małgorzata Pawłowska), Regionalna Pracownia Krajoznawcza i Oddział PTTK "Jaćwież" w Suwałkach, Suwałki 1993, s. 81-83 (z wizerunkiem)
Niezłomny Żołnierz o niepodległość Polski, Panteon Polski Nr. 11(15), Lwów 1 czerwca 1925, str.13-15
Jerzy Kochański, "Gdyby nie ten litewski Tatar z Trok...?" (If it hadn't been for the Tatar from Troki), Kentaki, 10.11.2008, [9]
Michael Palij, "The Ukrainian-Polish defensive alliance, 1919-1921: an aspect of the Ukrainian revolution", CIUS Press, 1995, pg. 26, [10]
Michał Klimecki, "Pod rozkazami Piłsudskiego: bitwa pod Kostiuchnówka̜, 4-6 lipca 1916 r", Instytut Wydawniczy Zwia̜zków Zawodowych, 1990, pg. 53
Polish Order of the Virtuti Militari Recipients 1792-1992 - S2
Joshua D. Zimmerman, "Poles, Jews, and the politics of nationality: the Bund and the Polish Socialist Party in late Tsarist Russia, 1892-1914", Univ of Wisconsin Press, 2004, pg. 29
Wacław Jędrzejewicz, Janusz Cisek, "Kalendarium życia Józefa Piłsudskiego, 1867-1935" (Calendar of the life of Józef Piłsudski, 1867-1935), Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1994, pg. 52
Stanisław Wojciechowski, Maria Drozdowska, Marian Marek Drozdowski, "Wspomnienia, orędzia, artykuły", Bellona, 1995, pg. 95
Bohdan Urbankowski, "Józef Piłsudski: marzyciel i strateg" (Józef Piłsudski: Dreamer and Strategist), ALFA, 1997, pg.86
Friszke, Andrzej (1989). O kształt niepodległej. Warszawa: Biblioteka "Więzi". p. 24. .
Jan Dzięgielewski, Jacek Biernacki, "Encyklopedia historii Polski: N-Ż" (Encyclopedia of Polish History: N-Ż), Morex, 1995, pg. 432
Związek Kulturalno-Oświatowy Tatarów Rzeczypospolitej Polskiej. (Cultural and Educational Organization of Tatars of the Republic of Poland), Rocznik Tatarski, 1932, pg. 228, 310

Šaltiniai

ENCYCLOPEDIA LITUANICA I-VI, 1970-1978, Boston

[1] ENCYCLOPEDIA LITUANICA I-VI, 1970-1978, Boston