Albertas Vaitiekus Kojalavičius Vijūkas lenk Wojciech Wijuk KojałowiczKojalavičių herbasGimė 1609 m KauneMirė 1677 m spa

Albertas Vaitiekus Kojalavičius-Vijūkas lenk. Wojciech Wijuk Kojałowicz

Kojalavičių herbas

Gimė	1609 m. Kaune
Mirė	1677 m. spalio 6 d. (~68 metai) Varšuva
Tėvas	Jonas Kojalavičius
Motina	Brigita Beinartaitė

Veikla	Lietuvos istorikas, vienuolis jėzuitas, teologas, filosofas.

Albertas Kojalavičius-Vijūkas (arba Vaitiekus Vijūkas-Kojalavičius lenk. Wojciech Wijuk Kojałowicz, 1609 m. Romainiai prie Kauno – 1677 m. spalio 6 d. Varšuva) – SJ, Lietuvos istorikas, vienuolis jėzuitas, teologas.

Biografija

Kilęs iš Kauno pirklių, giminystės ryšiais su Vijūkais tapusių bajorais Kojalavičių giminės. Tėvas Jonas Kojalavičius, motina Brigita Beinartaitė, broliai Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas. 1627 m. baigęs Vilniaus jėzuitų kolegiją įstojo į jų ordiną. 1629–1632 m. Nesvyžiuje studijavo filosofiją. 1638 m. baigė teologiją Vilniaus universitete. 1641 m. filosofijos magistras, 1645 m. teologijos daktaras.

Mokytojavo Kražių gimnazijoje. 1641–1644 m. ir 1645–1655 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1650–1651 m. vicekancleris, 1653–1655 m. – rektorius. 1662–1666 m. Vilniaus profesų namų viršininkas, 1666–1677 m. Varšuvos profesų namų dvasios tėvas ir studijų vyresnysis. Su broliais K. ir P. Kojalavičiais namus Kaune 1642 m. užrašė kuriamai Jėzuitų kolegijai, taip pat padovanojo sklypus prie Rotušės aikštės.

Mokslinė veikla

Rašė lotynų, kai kuriuos veikalus – lenkų kalba. Svarbiausias veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto mirties (1572 m.). („Lietuvos istorijos“ I dalis“ Historiae Lituaniae pars prior išspausdinta 1650 m. Dancige, II dalis – 1669 m. Antverpene, lietuviškai k. – 1988 m., išvertė Leonas Valkūnas, Juozo Jurginio įvadas ir paaiškinimai). Svarbiausias šaltinis – M. Strijkovskio kronika (1582 m., lenkų k.), naudojosi Petro Dusburgiečio kronika, istoriniais dokumentais iš Radvilų archyvo Nesvyžiuje, išrašais. M. Strijkovskio tradicinį pametinį dėstymą pakeitė teminiu. Savo veikalu siekė pateikti bajorų jaunuomenei ir Vilniaus universiteto profesoriams bei studentams žinių apie tėvynės praeitį. M. Strijkovskis stengėsi parašyti lietuvių tautos istoriją, teikdamas prioritetą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilietybei, o Albertas Kojalavičius-Vijūkas rašė valstybės, bajorų luomo politinę istoriją, ją periodizavo pagal valdovų valdymą. Jėzuitui Kojalavičiui didelę reikšmę turėjo religija, todėl smerkė pavergtų pagonių baltų sukilimus prieš kryžiuočius bei kalavijuočius, kartu – ir prūsų užkariavimą, kolonizatorių žiaurumus. Vertingiausia yra veikalo II dalis, kurioje objektyviai ir gana detaliai aprašyti 1387–1572 įvykiai. Kitaip nei M. Strijkovskis, Albertas Kojalavičius-Vijūkas buvo 1569 m. Liublino unijos šalininkas, kartu aukštino Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valstybinę politiką. Lotynų kalba parašyta Lietuvos istorija plačiai paplito Europoje, supažindino ją su Lietuvos praeitimi. Vokiečių istorikas A. L. Šloceris knygą perredagavo, sutrumpino ir išvertęs į vokiečių kalbą išleido 1785 m. Lietuvos istorija iki XIX a. darė poveikį .

Be to, Albertas Kojalavičius-Vijūkas parašė istorinius veikalus: „Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus“ (De rebus anno 1648 & 1649 contra Zaporovios cosacos gestis, 1651 m.), „Radvilų metraštis, glaustai išdėstantis šviesiausiosios kunigaikščių Radvilų giminės darbus“ (Fasti Radviliani gesta illustrissimae domus ducum Radziwil compendia continentes, 1653 m.), „Įvairenybės apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (Miscellanea rerum ad stotum Ecclesiasticum in Magno Lituaniae Ducatu pertinentium, 1653 m.), jų faksimilės su vertimais į lietuvių kalbą ir pratarmėmis bei paaiškinimais išspausdintos knygoje „Lietuvos istorijos įvairenybės“ (2 d. 2003–2004 m., II dalies pabaigoje yra keli moksliniai straipsniai apie Albertą Kojalavičių-Vijūką, jo giminę ir mokslinę veiklą). Sukūrė reikšmingiausią LDK heraldikos veikalą - „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“ (Sacer nomenclator familiarum et stemmatum Magni Ducatus Lituaniae et provinciarum ad eum pertinentium), jame pateikta žinių apie visas LDK didikų gimines, iliustruotas plunksna pieštais 600 herbų.

Vertingą Alberto Kojalavičiaus-Vijūko veikalą „Lietuvos D. K. bajorijos herbynas“ (Herbarz rycerstwa W. X. Litewskiego) 1897 m. Krokuvoje išleido F. Piekosinskis. Filosofijos traktate – sutrumpintai „Apie tuštumą“ (De Vacua 1648 m.) gynė scholastinio aristotelizmo gamtos filosofijos principus. D. Antanavičiaus duomenimis, jo vardu išspausdinta 14 knygų lotynų ir lenkų kalbomis, dar 6 knygų autorystė jam priskiriama. Kai kurių dabartinių lenkų tyrėjų duomenimis, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko vardu išleisti 34 poleminiai teologiniai veikalai.

Bibliografija

Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1650) Historiae Lituanae I tomas (lotynų).
Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1669) Historiae Lituanae II tomas (lotynų).

Šaltiniai

. Suarchyvuotas originalas 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
Algirdas Matulevičius, Feliksas Sliesoriūnas. Albertas Kojalavičius-Vijūkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 346 psl.

Nuorodos

www.šaltiniai.info

Akademinės pareigos
Prieš tai: Grigalius Šionhofas	Vilniaus universiteto rektorius 1653–1655	Po to: Žygimantas Liauksminas

[uzliedziai-1] . Suarchyvuotas originalas 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.

[2] Algirdas Matulevičius, Feliksas Sliesoriūnas. Albertas Kojalavičius-Vijūkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 346 psl.