Albertas Goštautas

Albertas Goštautas lenk. Olbracht Gasztołd
Goštautai
Abdankas
Gimė	1480 m. Vilnius
Mirė	prieš 1539 m. gruodžio mėn. (~59 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Vilniaus katedroje
Tėvas	Martynas Goštautas
Motina	Ona Alšėniškė
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Verejskaja
Vaikai	Stanislovas Goštautas
Veikla	Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius.
Vikiteka	Albertas Goštautas

Albertas Goštautas (arba Albrechtas Goštautas, 1480 – 1539 m. gruodžio mėn.) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius.

Albertas Goštautas įteikia Lietuvos Statutą didžiajam kunigaikščiui. Proginė lito moneta

Biografija

Didikas, grafas, kilęs iš Goštautų giminės. Tėvas Martynas Goštautas, motina Ona Alšėniškė, sesuo Elžbieta Goštautaitė, Jono Radvilos žmona. Žmona kunigaikštytė Sofija Verejskaja, sūnus Stanislovas Goštautas, marti Barbora Radvilaitė.

Iš tėvo Martyno ir senelio Jono Goštautų paveldėjo ir pats įsigijo daug valdų, tapo labai įtakingu. Nuo savo valdų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės daliniams turėjo pasiųsti 466 raitelius. Išleisdamas seserį už Radvilaičio, jauniesiems sumokėjo 7000 kapų lietuviškų grašių kraičio ir užrašė keturis dvarus. 1503-1509 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo kunigaikščio rūmų taurininkas ir Naugarduko vietininkas, 1506 m. atmušė Krymo totorių puolimą. Su kitais 1507 m. gynė Smolenską nuo Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės. Per 1508 m. kunigaikščio Mykolo Glinskio prieš Lietuvos didijį kunigaikštį Žygimantą Senąjį Vilniuje suorganizavo valstybės iždo apsaugą nuo sąmokslininkų. Dalyvavo nuslopinant maištą ir išvarant M. Glinskio sąjungininkės Rusijos kariuomenę. Vėliau susikivirčijus su Mikalojumi Radvila Senuoju buvo šio įskųstas Žygimantui Senajam ir nepagrįstai apkaltintas rėmęs M. Glinskį. 1509-1511 m. kalintas, vėliau reabilituotas.

Valstybės tarnyba

Nuo 1513 m. Bielsko ir nuo 1515 m. Mozyriaus seniūnas. 1511-1514 m. Naugarduko vaivada, 1513-1519 m. Polocko vaivada, 1519-1522 m. Trakų vaivada. 1523 m. Darsūniškio valdytojas, nuo 1525 m. Borisovo seniūnas. Dėl aukščiausių postų ir dėl Palenkės, kur turėjo valdų, atkakliai varžėsi ir kivirčijosi su Mikalojumi Radvila, nes Radvilos Palenkėje buvo gavę pralaimėjusio M. Glinskio dvarų.1518 m. jo ir lenkų algininkų daliniai prie Polocko atrėmė didelį Maskvos kariuomenės, 1514 m. užėmusios Smolenską, puolimą. Nuo 1522 m. Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis kancleris, galingiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Iš Šv. Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo Geranainių grafo titulą.

Alberto Goštauto maldynas

LDK savarankiškumo šalininkas

Stiprino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą, reikalavo, kad iš Lietuvos būtų pašalinti lenkų vienuoliai bernardinai, kaltinami amoraliu gyvenimu, lietuvių kalbos nemokėjimu, Lietuvos turtų išvežimu. 1526 m. iškėlė Žygimanto Augusto vainikavimo Lietuvos karaliumi projektą. 1529 m. vadovavo I Lietuvos Statuto parengimui. Pasipriešino lenkų diduomenės siekiams su Bonos Sforcos parama jį pakeisti. Jo iniciatyva į Statutą įrašyti draudimai svetimšaliams (lenkams) įsigyti Lietuvoje turtų ir užimti tarnybas. Jo pastangomis mažametis Žygimantas Augustas 1529 m. buvo formaliai, tėvui gyvam tebesant, paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu. Tuo siekta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės atskirumo nuo Lenkijos. Rėmė Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio siekius mirus Žygimantui Senajam tapti Lenkijos regentu. 1530 m. Lenkijos Seimui Žygimantą Augustą išrinkus karaliumi, prasidėjo nesantaika tarp jo ir valdovo motinos Bonos Sforcos. Ji siekė sumažinti jo galią, o jis – atimti jos valdas Lietuvoje.

Iš popiežiaus Klemenso VII 1530 m. išsirūpino atskirą Lietuvos bernardinų provinciją. Priešindamasis Bonai Sforcai susitaikė su Radvilomis ir 1538 m. sūnų Stanislovą apvesdino su didiko Jurgio Radvilos dukterimi Barbora. Po jo mirties turtus paveldėjo sūnus Stanislovas. Manoma, kad jis buvo Bychovco kronikos (Lietuvos metraštis) parašymo iniciatorius. Globojo Mykolą Lietuvį. Turėjo vertingų knygų biblioteką.

Šaltiniai

1. Marek Jerzy Minakowski, Ci wielcy Polacy to nasza rodzina, Kraków 2005. t. 7 s. 299
2. „Albertas Goštautas“. vle.lt. Nuoroda tikrinta 29 October 2019.
3. ALBERTAS GOŠTAUTAS, VILNIAUS VAIVADA, BONAI SFORCAI. Memorialo tekstą iš lotynų k. išv. E Ulčinaitė. Mokslinės bibliotekos metraštis / Vilniaus valstybinis V. Kapsuko v. universitetas, 1972. 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
4. Edvardas Gudavičius. Albertas Goštautas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 18 psl.

Nuorodos

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite .

Politinis postas
Prieš tai:	Naugarduko vaivada 1503–1506	Po to: Ivanas Glinskis
Prieš tai: Ivanas Glinskis	Naugarduko vaivada 1508	Po to: Jonas Jonavičius Zabžezinskis
Prieš tai: Stanislovas Hlebavičius	Polocko vaivada 1513-1519	Po to: Stanislovas Astikas
Prieš tai: Grigalius Astikas	Trakų vaivada 1519–1522	Po to: Konstantinas Ostrogiškis
Prieš tai: Mikalojus Radvila II	Vilniaus vaivada 1522–1539	Po to: Jonas Hlebavičius
Prieš tai: Mikalojus Radvila II	Lietuvos didysis kancleris 1522–1532	Po to: Jonas Hlebavičius

Pareigybės