Abilūpiniai priebalsiai

Abilūpiniai priebalsiai – priebalsiai, tariami dalyvaujant abiem lūpoms. Be kitų, jiems priklauso sprogstamieji priebalsiai [p], [b], sutinkami daugumoje pasaulio kalbų, taip pat ir lietuvių. Iš viso maždaug tik 0,7 % pasaulio kalbų nevartoja abilūpinių priebalsių, tarp jų tlinkitų, ir kalbos, nors visos jos turi lūpų gomurinį aproksimantą [w].

Abilūpiniai pučiamieji priebalsiai [ɸ], [β] vartojami daug rečiau, juos turi, pavyzdžiui, japonų ir ispanų kalbos.

Iš retų abilūpinių priebalsių minėtinas abilūpinis skardusis virpamasis [ʙ], vartojamas, sakykime, austronezinėje niasų kalboje, o lietuvių kalboje jis sutinkamas vieninteliame žodyje – komandoje arkliams „tpru (tpruc, tpruč)“ (čia raidžių junginys tpr žymi vieną garsą, tariamą virpinant suglaustas lūpas).

TFA sąrašas

TFA išskiriami šie abilūpiniai priebalsiai, nurodant po kalbą, kurioje jie vartojami:

TFA	Aprašas	Pavyzdys
		Kalba	Rašyba	TFA	Reikšmė
m̥	duslusis abilūpinis nosinis		Hmoob	[m̥ɔ̃́]	hmongas
m	skardusis abilūpinis nosinis	anglų	man	[mæn]	vyras, žmogus
p	duslusis abilūpinis sprogstamasis	anglų	spin	[spɪn]	suktis
b	skardusis abilūpinis sprogstamasis	anglų	bed	[bɛd]	lova
p͡ɸ	duslioji abilūpinė afrikata		fy	[ˈp͡ɸɤ]	sėkla
b͡β	skardžioji abilūpinė afrikata		boko	[ˈb͡βo̽ko̽]	plonoji žarna
ɸ	duslusis abilūpinis pučiamasis	japonų	富士山 (fujisan)	[ɸuʑisaɴ]	Fudzijama
β	skardusis abilūpinis pučiamasis	evių	ɛʋɛ	[ɛ̀βɛ̀]	evis
β̞	abilūpinis aproksimantas	ispanų	lobo	[loβ̞o]	vilkas
ⱱ̟	skardusis abilūpinis vienadūžis	monų	vwa	[ⱱ̟a]	siųsti
ʙ̥	duslusis abilūpinis virpamasis		[ʙ̥uta]		išmesti
ʙ	skardusis abilūpinis virpamasis	niasų	simbi	[siʙi]	apatinis žandikaulis
pʼ	abilūpinis ejektyvinis priebalsis	adygų	пӀэ	[pʼa]	mėsa
ɸʼ	abilūpinis ejektyvinis pučiamasis		ḟasę	[ɸ’asẽ]	labas vakaras!
ɓ̥	duslusis abilūpinis implozinis
ɓ	skardusis abilūpinis implozinis		beat	[ɓiːt]	mušti
k͡ʘ q͡ʘ ɡ͡ʘ ɢ͡ʘ ŋ͡ʘ ɴ͡ʘ	abilūpiniai spragsimieji (daug skirtingų priebalsių)		ʘoe	[k͡ʘoe]	mėsa

Išnašos

1. Maddieson, Ian (2008), "Absence of Common Consonants", in Haspelmath, Martin; Dryer, Matthew S. & Gil, David et al., The World Atlas of Language Structures Online, Munich: Max Planck Digital Library 
2. Под ред. С. М. Колесниковой, red. (2020). Современный русский язык : Учебник и практикум для вузов. В 3 т. (rusų). Том 1. Фонетика. Орфография. Лексикология. Словообразование (2-е изд., пер. и доп leid.). М.: Юрайт. p. 45. Suarchyvuotas originalas 2022-07-24.
3. Crawford, James M. (1973). „Yuchi Phonology“. International Journal of American Linguistics. 39 (3): 173–179. doi:10.1086/465261. S2CID 224808560.