Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai (lenk. Urzędy senatorskie) – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai. Senato narių pareigybės ir hierarchija galutinai nusistovėjo valdant Žygimantui Senajam.

1569–1795 m. Abiejų Tautų Respublikoje Senatas buvo nuolatinė karaliaus taryba, aukštieji Seimo rūmai, kuriuos Liublino unijos sudarė buvę Lenkijos karalystės Karaliaus tarybos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos nariai. XVI a. Senate posėdžiavo 87 asmenys, prijungus Mazoviją – 94, o po Liublino unijos – 136–140 senatorių. Žygimanto Senojo įvesta posėdžių tvarka buvo kiek pakeista 1569 m. ir dar kartą 1768 m., kai buvo įsteigta . Senato pareigūnų kaita buvo valdovo kompetencija.

Senatoriai dvasininkai

Senatorių hierarchija atitiko jų atstovaujamų diecezijų, vaivadijų ir žemių svarbą. Pirmasis senatorius buvo Lenkijos Katalikų bažnyčios primas Gniezno vyskupas, kuris tarpuvaldžio laikotarpiu, kai nebūdavo valdovo, atlikdavo svarbiausias jo funkcijas – interrex. Po pagal svarbą ėjo senatoriai dvasininkai: lotynų apeigų Lvovo archivyskupas, Krokuvos vyskupas, Kujavijos vyskupas, Vilniaus vyskupas, pakaitomis su Poznanės vyskupu, Polocko vyskupas, pakaitomis su Varmijos vyskupu, Lucko vyskupas, Pšemyslio vyskupas, Medininkų, arba Žemaitijos, vyskupas, Chelmo vyskupas, Kijevo vyskupas, Kamenecko vyskupas ir nuo 1612 m., kai buvo įsteigta vyskupija, Smolensko vyskupas.

Senatoriai pasauliečiai

Aukščiausią pasauliečių poziciją Senate turėjo Krokuvos kaštelionas. Po jo išskirtines vietas pagal svarbą turėjo Krokuvos vaivada, pakaitomis su Poznanės vaivada, Vilniaus vaivada, , Vilniaus kaštelionas, , Trakų vaivada, , Trakų kaštelionas, , generalinis Žemaitijos seniūnas, Kujavijos , Kijevo vaivada, , (Lvovo), , , Smolensko vaivada, , Polocko vaivada, , Naugarduko vaivada, , Vitebsko vaivada, , Palenkės vaivada, , Lietuvių Bresto vaivada, , Mstislavlio vaivada, , , ir Minsko vaivada. Nuo 1598 m. į Senatą įėjo dar trys nauji nariai – Vendeno vaivada, Pernu vaivada ir Dorpato vaivada. 1635 m. įsteigta Černigovo vaivadija, bet nuo 1667 m. ji tapo tik tituline, o sėdėdavo pačiame gale.

Toliau pagal hierarchiją ėjo 31 kaštelionas: , , , , , , , Žemaitijos kaštelionas, Kujavijos , Kijevo kaštelionas, , , , , Smolensko kaštelionas, , Polocko kaštelionas, , Naugarduko kaštelionas, , Vitebsko kaštelionas, , , , Lietuvių Bresto kaštelionas, , Mstislavlio kaštelionas, , Braclavo kaštelionas, ir Minsko kaštelionas.

Po jų ėjo 49 žemesnieji kaštelionai, dar vadinami karietiniais, nes sėdėjo blogojoje Senato rūmų vietoje ir ne ant krėslų, o ant suolų. Šioje grupėje buvo atstovaujami Infliantai (Livonija), Černigovas, Naujasis Sončas, Tarpupis, , , , Radomas, Zavichostas, , , , , , Pšemyslis, Haličas, Sanokas, Chelmas, , , , , , Naklas, , , Bydgoščius, Bžezinai, , Osvencimas, , , , , , Sochačevas, Varšuva, , Vizna, , , Vyšgorodas, Rypinas, , , Livas, , . Vėliau prie jų prijungė Cėsys, Tartu ir Pernu.

O pačiame senato gale sėdėjo Sieradzo, Lenčicos ir Inovloclavo arklininkai.

Formaliai hierarchijoje paskutiniai, nors pagal reikšmingumą ir pirmaplaniai buvo . Nuo 1569 m. Senate jų buvo 10: , Lietuvos didysis maršalka, , Lietuvos didysis kancleris, , Lietuvos pakancleris, karūnos didysis iždininkas, Lietuvos didysis iždininkas, ir Lietuvos dvaro maršalka. Teoriškai karūnos ir Lietuvos ministrai buvo lygūs, tačiau didesnį vaidmenį vaidino karūnos ministrai, kurie nuolat buvo greta karaliaus.

Iš svarbiausių valstybės pareigūnų Senate vietų neturėjo tik etmonai, kurių institucija buvo įsteigta jau po Senato sudėties nusistovėjimo. Tačiau jie dažnai taip pat dalyvaudavo Senato posėdžiuose.

Kiti straipsniai

• Centrinės valdžios pareigūnai
• Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai

Nuorodos

• Feliks Koneczny, „Dzieje administracji w Polsce w zarysie“ 2009-08-07 iš Wayback Machine projekto.