Peru apristų partija (APRA, isp. Partido aprista del Peru, Alianza Popular Revolucionaria Americana) – seniausia Peru politinė partija.
Istorija
Įkurta 1924 m. Lotynų Amerikos nacionalreformizmo pradininko Viktoro Raulio Haja de la Toreso, vadovavusio partijai iki mirties 1979 m., iniciatyva, kaip visos Lotynų Amerikos dirbančiųjų partija. 1936 m. nacionaliniame kongrese priimta „programa minimum“ numatė agrarinę reformą, visuotinį švietimą, socialinį draudimą.
Mirus Viktorui Hajai, partijoje prasidėjo nesutarimai tarp Armando Vilanuevos ir Andreso Tovnsedo, o kai APRA dauguma partijos lyderiu ir kandidatu į šalies prezidento postą pasirinko pirmąjį, antrasis įsteigė Hajistų judėjimą. Rinkimus pralaimėjo abu.
1979 m. partijos vadovu tapus Alanui Garsijai Peresui, APRA pasuko kairesnių pozicijų link. 1980 m. parlamento rinkimuose gavo 27,4 % balsų ir 18 vietų senate bei 58 vietas deputatų rūmuose. 1985 m. rinkimuose gavo 45,7 % balsų, 31 vietą senate ir 99 deputatų vietas. 1985–1990 m. Peru prezidentu buvo Alanas Garsija Peresas. 2001 m. parlamento rinkimuose APRA gavo 19.7 % balsų ir 26 vietas 120 vietų Respublikos kongrese. Alanas Garsija kandidatavo į prezidentus 2001 ir 2006 m.
Struktūra
Turi apie 700 000 narių. Glaudžiai bendradarbiauja su Dirbančiųjų konfederacija. Aukščiausias organas – suvažiavimas, kuriame renkami lyderiai. Tarp suvažiavimų partijai vadovauja Nacionalinis vykdomasis komitetas. Socialistų Internacionalo konsultacinė narė nuo 1983 m., tikroji narė nuo 1999 m. lapkričio 8 d.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris