Ašuotės piliakalnis

Ašuotės piliakalnis
Ašuotės piliakalnis
Koordinatės	56°29′34″ š. pl. 25°55′8″ r. ilg. / 56.49278°š. pl. 25.91889°r. ilg. / 56.49278; 25.91889
Vieta	Latvija
Seniūnija	Jekabpilio savivaldybė
Aukštis	10 m
Plotas	67,5 x 55
Priešpilis	gyvenvietė
Naudotas	I tūkstantmečio pabaiga - XIII a.
Žvalgytas	1949
Tirtas	1950-1954 m.

Ašuotės piliakalnis (latv. Asotes pilskalns) – piliakalnis Latgaloje, Jekabpilio savivaldybės teritorijoje, , Latvija, 4 į pietryčius nuo Jekabpilio, Dauguvos dešiniajame krante, 100 m į vakarus nuo kelio Ryga – Daugpilis.

Piliakalnis

Piliakalnis – tai moreninė kalva, paaukštinta iki 10 m. Piliakalnį juosia (Dārzupitės) upelis. Aikštelė ovali, 67,5 x 55 m. Vakarų dalyje yra 2 m aukščio pylimas, už jo iškastas griovys. Šiaurės rytų ir pietinėje pusėje – apie 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė, vakarinėje - kapinynas.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949-1954 m. atliko , vadovė E. Šnore. Ištirtas 792 m² plotas, aptiktas 6 m storio kultūrinis sluoksnis su 16 apgyvendinimo horizontų. 8 iš jų baigėsi gaisrų liekanomis. Rasta sudegusių medinių įtvirtinimų ir pastatų liekanų, įvairių geležinių dirbinių, žalvarinių papuošalų, stiklinių karolių, kaulinių ylų ir smeigtukų, akmeninių ir molinių verpstukų. Papėdėje apie 1 m storio kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika ir XI a.- XII a. pavieniais radiniais. Piliakalnis naudotas 1 tūkstantmetyje pr. m. e.- XIII a.

Istorija

Piliakalnyje stovėjusi Asuotės pilis minima 1211 m. ir 1225 m. Ji priklausė Rygos vyskupui. 1237 m. Rygos vyskupas netoli šios pilies pastatė Kryžiaus pilį, dab. Krustpilis. 1585 m. Abiejų Tautų Respublikos karalius Steponas Batoras apylinkes atidavė valdyti Korfų giminei.

Aplinkiniai piliakalniai
	Pliavinių piliakalnis 22 km Babranų piliakalnis 18 km	32 km	Dzirkalių piliakalnis 10 km
	26 km		55 km
	Kūlinių piliakalnis 32 km	Kauprės piliakalnis 2 km Biržų piliakalnis 18 km	Jersikos piliakalnis 28 km

Šaltiniai

1. Gintautas Zabiela. Ašuotės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 88 psl.