1980 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

1980 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 47-asis Lietuvos vyrų ir 33-iasis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas

47-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Kaune, 1980 m. balandžio 8 – balandžio 29 d.

Čempionate žaidė 16 dalyvių: septyni vilniečiai, trys kauniečiai, trys klaipėdiečiai, du šiauliečiai ir vienas žaidėjas iš N. Akmenės. Iš 1979 m. Lietuvos čempionato prizininkų dalyvavo tik 1979 m. čempionas Levas Ševeliovas.

Vyrų čempionato eiga

Čempionate dalyvavo daug jaunų šachmatininkų: tarp jų – net septyni debiutantai.

Po trijų ratų

Čempionatų senbuviams meistrams kauniečiui A. Butnoriui ir šiauliečiui A. Uogelei pradžia buvo sėkminga. Kaunietis starte įveikė Kęstutį Kauną ir Borisą Rumiancevą, tačiau trečiajame rate jo partija su A. Uogele buvo atidėta šiauliečiui palankesnėje padėtyje. Kitiems favoritams sekėsi sunkiau. Štai praėjusių metų čempionas klaipėdietis meistras L. Ševeliovas atidėjo partiją blogesnėje padėtyje prieš vilnietį V. Mališauską. Visas lygiomis partijas sužaidė A. Kveinys. Po trijų ratų A. Butnorius turėjo 2 taškus, A. Uogelė, R. Šlekys, R. Survila ir G. Piešina – po 1,5.

Po devynių ratų

Po aštuonių ratų buvo susikaupę nemažai atidėtų partijų. Buvo tokių žaidėjų, kurie turėjo net po penkias atidėtas partijas. Sėkmingiausiai atidėtąsias žaidė Kęstutis Kaunas, įveikęs Rimvydą Survilą ir Michailą Drozdovą. O G. Piešina, nelauktai nugalėjęs R. Survilą, po to sužaidė lygiomis su B. Rumiancevu. Pirmąjį pralaimėjimą patyrė Anicetas Uogelė – jis pasidavė Vidmantui Mališauskui. Levas Ševeliovas nugalėjo B. Rumiancevą ir M. Drozdovą bei sužaidė lygiomis su Aloyzu Kveiniu.

Devintasis ratas buvo rezultatyvus: A. Uogelė nugalėjo M. Drozdovą. Gintautas Piešina – Levą Ševeliovą, V. Mališauskas – R. Šlekį, Eduardas Rozentalis – Vladą Gelžinį. A. Zapolskis – A. Kveinį. Tik B. Rumiancevo – A. Kveinio partija baigėsi taikiai. A. Butnoriui nebaigus partijos, trys dalyviai – K. Kaunas, G. Piešina, A. Uogelė – priartėjo prie lyderio, surinkę po 6 taškus iš 8. Šie kauniečio varžovai buvo sužaidę partija mažiau už jį.

Likus trims ratams

Žaidžiant atidėtas partijas, dėmesio centre buvo lyderių A. Butnoriaus ir K. Kauno partijos. Ilgokai padirbėjęs tą vakarą, A. Butnorius iškovojo 1,5 taško: įveikė Antaną Zapolskį ir lygiosiomis sužaidė su R. Survila. Surinkęs 8 taškus A. Butnorius vėl išsiveržė į priekį. K. Kaunas partiją su L. Ševeliovu baigė lygiomis.

Dvyliktajame rate baigėsi tik dvi partijos, o kitos buvo atidėtos. Iš lyderių tik A. Uogelei partijoje prieš L. Ševeliovą pavyko iškovoti tašką.

Šiaulietis po dvyliktojo rato pirmavo, surinkęs 8,5 tšk. A. Butnorius turėjo 8 tšk. (1 partija atidėta), K. Kaunas – 7,5 (1 atidėta.). G. Piešina – 7 (1 atid.).

Paskutinis ratas

Čempionato nugalėtojai išaiškėjo tik paskutinio rato paskutinę valandą. Lyderių partijose kova vyko dramatiškai. Partijos vyduryje klaipėdietis Michailas Drozdovas buvo įgijęs persvarą prieš Algimantą Butnorių, tačiau pabaigoje jis padarė šiurkščią klaidą ir pralaimėjo. Panašiai vyko ir vilniečio G. Piešinos – šiauliečio A. Uogelės partija. Čia rezultatą lėmė šiauliečio klaida. Ir tik E. Rozentalio – K. Kauno partija po ramios kovos baigėsi lygiosiomis.

Tad, surinkęs 10,5 taško, šeštą kartą Lietuvos šachmatų čempionu tapo kaunietis Algimantas Butnorius. Atsilikęs pustaškiu, sidabro medalį iškovojo, taip pat kaunietis, Kęstutis Kaunas Už pastarąjį pustaškiu mažiau turėjęs, šiaulietis Anicetas Uogelė buvo apdovanotas bronzos medaliu. Ketvirtas liko Gintautas Piešina(9 tšk.). G. Rastenis iš čempionato pasitraukė dėl ligos.

Lentelė

1980 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.

Vieta	Dalyviai	St. Nr.	Miestai	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	16	Taš- kai	Bergeris
1	Algimantas Butnorius	16	Kaunas		1	½	1	0	1	½	1	½	½	1	½	1	1	1	+	11,5
2	Kęstutis Kaunas	1	Kaunas	0		½	0	½	½	1	½	1	1	1	1	1	1	1	+	11
3	Anicetas Uogelė	2	Šiauliai	½	½		0	1	1	0	½	0	1	1	1	1	1	1	+	10,5
4	Gintautas Piešina	14	Vilnius	0	1	1		0	1	0	½	0	1	1	½	1	1	1	1	10
5-6	Eduardas Rozentalis	15	Vilnius	1	½	0	1		0	1	½	½	1	½	0	1	1	½	1	9,5	66,75
5-6	Levas Ševeliovas	11	Klaipėda	0	½	0	0	1		0	1	½	½	1	1	1	1	1	1	9,5	57
7	Vidmantas Mališauskas	7	Vilnius	½	0	1	1	0	1		½	½	0	½	1	1	0	1	+	9
8	Borisas Rumiancevas	9	Klaipėda	0	½	½	½	½	0	½		1	½	½	½	0	1	1	+	8
9-10	Aloyzas Kveinys	12	Vilnius	½	0	1	1	½	½	½	0		½	0	1	0	1	0	½	7	54,75
9-10	Rimvydas Survila	5	Vilnius	½	0	0	0	0	½	1	½	½		0	1	1	0	1	+	7	41,50
11	Michailas Drozdovas	8	Klaipėda	0	0	0	0	½	0	½	½	1	1		0	1	0	1	+	6,5
12	Raimondas Šlekys	3	Kaunas	½	0	0	½	1	0	0	½	0	0	1		0	1	0	+	5,5
13-14	Antanas Zapolskis	13	Vilnius	0	0	0	0	0	0	0	1	1	0	0	1		½	1	½	5	27,50
13-14	Vladas Gelžinis	10	Šiauliai	0	0	0	0	0	0	1	0	0	1	1	0	½		½	+	5	27
15	V.Gailevičius	4	N. Akmenė	0	0	0	0	½	0	0	0	1	0	0	1	0	½		+	4
16	Gediminas Rastenis	6	Vilnius	-	-	-	0	0	0	-	-	½	-	-	-	½	-	-		1

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas

33-iasis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1980 m. balandžio 28 – gegužės 13 d.

Jame žaidė 12 šachmatininkių: devynios vilnietės ir trys žaidėjos iš Plungės. Dalyvavo visos 1979 m. čempionato prizininkės.

Moterų čempionato eiga

Po keturių ratų

Po keturių ratų vienvalde lydere buvo vilnietė Marija Kartanaitė – 3,5 taško iš 4 galimų. Po jos sekė vilnietės V. Kaušilaitė ir R. Rugytė – po 3.

Po septynerių ratų

Sužaidus 7 ratus, ir toliau pirmavo Lietuvos daugkartinės čempionės V. Kaušilaitė ir M. Kartanaitė, turinčios po 4 taškus iš 5 galimų ir po dvi atidėtas partijas, tarp jų – tarpusavio susitikimą. Praeitų metų Lietuvos čempionė Rasa Kartanaitė buvo surikusi 4 taškus. Čempionato debiutantės ir abiturientės iš Vilniaus L. Žemaitytė ir R. Rugytė, dar turinčios atidėtų partijų, buvo surinkusios po 3,5 taško.

Paskutiniai ratai

Iki pat paskutinio rato lyderio pozicijoje buvo vilnietė M. Kartanaitė. V. Kaušilaitė atkakliai vijosi lyderę ir susilygino pelnytais taškais tik priešpaskutiniame rate. Paskutiniąsias dvi pergales, prieš plungietę R. Pleikytę ir vilnietę R. Galinytę , V. Kaušilaitė pelnė tik po 24 valandų. Paskutinio rato kovų įtampa buvo pasiekusi viršūnę. Po 5 valandų žaidimo visos partijos buvo atidėtos. V. Kaušilaitės – S. Survilaitės ir M. Kartanaitės – R. Rugytės partijose vis dar buvo neaišku, ar lyderės nepraras taškų, nes jų jaunosios varžovės energingai atakavo veteranių pozicijas. Po dviejų dienų kovos V. Kaušilaitė partiją baigė lygiosiomis, o M. Kartanaitė, neatidžiai sužaidus varžovei, pelnė tašką.

Tad po 9 metų pertraukos, surinkusi 9,5 taško iš 11 galimų, Lietuvos čempione devintą kartą tapo Vilniaus šachmatų–šaškių olimpinio rezervo vaikų–jaunių mokyklos trenerė–pedagogė Marija Kartanaitė. Atsilikusi puse taško, sidabro medalį iškovojo, taip pat, devyniskart Lietuvos moterų šachmatų čempionė Vilhelmina Kaušilaitė-Kutavičienė. Bronzos medalis atiteko, čempionate debiutavusi (abiturientei) iš Vilniaus, L. Žemaitytei – 7,5 tšk. Ketvirta liko, taip pat debiutantė, plungiškė Rina Kaunaitė – 6,5 tšk.

Lentelės

Vieta Miestai Dalyvės Taškai 1. Vilnius M. Kartanaitė 9,5 (11) 2. Vilnius V. Kaušilaitė-Kutavičienė 9 3. Vilnius L. Žemaitytė 7,5 4. Plungė R. Kaunaitė 6,5 5. Vilnius S. Lakiūnaitė 5,5 6. Vilnius R. Kartanaitė 5,5

Vieta Miestai Dalyvės Taškai 7. Plungė R. Pleikytė 5,5 8. Vilnius R. Galinytė 4,5 9. Vilnius G. Gineikaitė 4 10. Vilnius S. Survilaitė 3,5 11. Vilnius R. Rugytė 3,5 12. Plungė R. Bajoraitė 1,5

Šaltiniai

1. J. Butkus. Meistriškumo egzaminas// Sportas, 1980 m. balandžio 12 d., Nr.45
2. J. Butkus. Vejasi lyderį// Sportas, 1980 m. balandžio 22 d., Nr.49
3. J. Butkus. Bėgimas vietoje// Sportas, 1980 m. balandžio 26 d., Nr.51
4. J. Butkus. A. Butnorius – šeštą kartą// Sportas, 1980 m. gegužės 1 d., Nr.53
5. . Suarchyvuota iš originalo 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 27 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
6. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.208.
7. Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2003. T.9. P.202.
8. Drąsios debiutantės// Sportas, 1980 m. gegužės 6 d., Nr.54
9. S. Ligeikienė. Devintą kartą// Sportas, 1980 m. gegužės 15 d., Nr.57