1791 m. Prancūzijos konstitucija

1791 m. Prancūzijos Konstitucija
Informacija
Valstybė	Prancūzija
Priimta	1791 m. rugsėjo 3 d.
Galiojo iki	1791 m. rugsėjo 3 d. – 1793 m. birželio 24 d.
Turinys
Valdymo forma	Konstitucinė monarchija
Įstatymų leidžiamoji valdžia	Nacionalinis įstatymų leidybos susirinkimas
Vykdomoji valdžia	Karalius ir ministrai

1791 m. Prancūzijos Konstitucija – Prancūzijos konstitucija, priimta 1791 m. rugsėjo 3 d. . Galiojo iki 1793 m. birželio 24 d.

Diagrama, rodanti ryšius tarp valdymo organų pagal 1791 m. Prancūzijos konstituciją

Priėmimo aplinkybės

Prancūzijos konstitucijos paskelbimas

Tai veiklos kulminacija. Jo atstovai laikė savo tikslu konstitucinę monarchiją, santvarką, kurią Amerikoje įtvirtino JAV teisių bilis. Tokiai santvarkai dirvą paruošė įvairios Steigiamojo susirinkimo reformos: feodalinių teisių ir privilegijų dalinis panaikinimas (1789 m. rugpjūčio 11 d. dekretas „Dėl feodalinių teisių ir privilegijų panaikinimo“, piliečių teisių ir konstitucinės santvarkos, tautos suvereniteto įtvirtinimas „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje“, rinkimų teisės nustatymas, įvedant „aktyvių“ piliečių kategoriją (1789 m. gruodžio 22 d.).

Valstybinė santvarka

Pagal Konstituciją Prancūzijos valdymo forma buvo konstitucinė monarchija.

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Nacionalinis Įstatymų leidžiamasis susirinkimas – nuolatinė vienų rūmų institucija. Nepasitikėta aristokratinėmis, monarchinėmis antrųjų rūmų tradicijomis Anglijoje, tikėtasi palengvinti revoliucinių reformų vykdymą. Išimtinė susirinkimo kompetencija buvo įstatymų leidyba, visiems nutarimams, išskyrus liečiančius mokesčius, karalius turėjo veto teisę.

Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Renkamas dvejiems metams, karalius iki šio termino negali jo paleisti. Rinkimuose galėjo dalyvauti tik „aktyvieji“ piliečiai (25 m. vyrai, ne tarnai, mokantys tam tikrus mokesčius, išgyvenę kantone daugiau 1 m.). Rinkimai netiesioginiai: piliečiai renkasi kantonuose, kur išrenka rinkikus, o šie renkasi departamentuose ir renka departamentui nustatytą atstovų skaičių. Atstovai laikomi tautos, o ne departamento atstovais.

Vykdomoji valdžia

Vykdomoji valdžia priklausė karaliui, įgyvendinančiam ją per paties paskirtus ministrus. Karalius turėjo valdyti laikydamasis įstatymų, jo paties aktai turi būti kontrasignuojami ministrų. Karaliaus asmuo šventas ir neliečiamas. Vykdomosios valdžios rinkimas: paveldima.

Žmogaus teisių įtvirtinimas

Konstitucija pradedama Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Pirmajame skirsnyje („Pagrindinės konstitucijos užtikrinamos nuostatos“) atskirai nuo deklaracijos skelbiamos žmogaus teisės: eiti pareigas, skelbiama teisingas mokesčių paskirstymas, lygybė prieš baudžiamąjį įstatymą, taip pat prigimtinės kilnojimosi, žodžio, spaudos, susirinkimų, peticijų teisės, skelbiama nuosavybės neliečiamybė, draudžiama išleisti įstatymus, pažeidžiančius šias teises.

Kitos nuostatos

Preambulėje skelbiama apie panaikinimą. Skelbiamas tautos suverenitetas (3 str. „Apie valstybės valdžias“). Reglamentuotas administracinis teritorijos suskirstymas – departamentai – distriktai – kantonai – taip siekiama panaikinti feodalinio skirstymo į senjorijas liekanas.

Išnašos

1. Constitution of 1791. Britannica Online encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-02-21.
2. Arthur Augustus Tilley. Modern France– A Companion to French Studies. CUP Archive, 1922, p. 339.
3. Paul R. Hanson. Historical Dictionary of the French Revolution. Rowman & Littlefield, 2015, p. 14.
4. The Constitution of 1791. Apha History. Nuoroda tikrinta 2022-02-21.

Išorinės nuorodos

Wikisource

Puslapis Vikišaltiniuose:

1791 m. Prancūzijos Konstitucija