Uralas ŽajikasUralas Atyrau miesteIlgis 2428 kmBaseino plotas 231 000 km Vidutinis debitas 400 m sIštakos kalnagūbrisŽio

Uralas, Žajikas
Uralas Atyrau mieste
Ilgis	2428 km
Baseino plotas	231 000 km²
Vidutinis debitas	400 m³/s
Ištakos	kalnagūbris
Žiotys	Kaspijos jūra
Šalys	Rusija, Kazachstanas

Vikiteka	Uralas, Žajikas

Uralas (rus. Урал), Žajikas kaz. Жайык), iki 1775 m. Jaikas (rus. Яик, bašk. Яйыҡ) – upė Pietų Urale, Rusijoje (Baškortostane, Čeliabinsko sr., Orenburgo sr.) ir Kazachstane (V. Kazachstano ir Atyrau sr.). Prasideda šiaurės rytų Baškortostane, kalnagūbryje. Teka Uralo kalnais iki Orsko į pietus, toliau pasuka į vakarus, nuo Uralsko vėl teka į pietus. Įteka į Kaspijos jūrą žemiau Atyrau. Žemupyje išsišakoja į dvi atšakas: Jaicą ir Zolotojų. Vaga labai vingiuota, gausu meandrų.

Didžiausi intakai: , Orė, Ilekas, Utva (kairieji), Tanalykas, Sakmara, (dešinieji).

Net 80 % metinio Uralo nuotekio nuteka pavasarinio potvynio metu. Tuo metu upė išplatėja iki 10 km, o žiotyse – keliasdešimt kilometrų. Aukštupyje užšalusi lapkričio-balandžio mėnesiais, vidurupyje ir žemupyje – nuo lapkričio pabaigos iki kovo pradžios. Įrengtas hidroelektrinių kompleksas. Žvejyba (eršketai, sevriugos, silkės, ešeriai).

Prie Uralo upės įsikūrę šie miestai: Verchneuralskas, Magnitogorskas, Orskas, Novotroickas, Orenburgas (Rusija), Oralas, , Atyrau (Kazachstanas).

Uralo upė dažnai laikoma Azijos – Europos geografine riba.

Pavadinimas

II a. pr. m. e. Ptolemėjus upę įvardino kaip *Daiks. Šis pavadinimas laikomas iranėniškos kilmės, vėliau jį perėmė tiurkų tautos ir savo fonetikoje pakeitė Žajyk arba Jajyk. Rusai taip pat naudojo šį pavadinimą iki 1775 m., kai Jekaterinos II nurodymu pervadintas Uralu (dėl baškirų ir kazachų sukilimo). Šis pavadinimas paimtas nuo Uralo kalnų.

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.