55 04 27 š pl 23 10 35 r ilg 55 074122 š pl 23 176525 r ilg 55 074122 23 176525 Šventaduobė Šventaduobė lurdas esantis D

55°04′27″š. pl. 23°10′35″r. ilg. / 55.074122°š. pl. 23.176525°r. ilg. / 55.074122; 23.176525

Šventaduobė – lurdas, esantis Didžiupio upelio slėnyje, Antkalniškių kaimo teritorijoje, apie 300 m į pietus nuo Plokščių, Šakių rajone. Iki jo nuo Bažnyčios gatvės iš Plokščių km. veda tautodailininko Zigmo Sederevičiaus medžio skulptūromis puoštas takas. Lurdas sumūrytas iš akmenų, 15 m ilgio ir 7 m aukščio. Marijos statulėlė apie 80 cm aukščio. Šalia yra šaltinėlis su rentiniais, tikima, kad jo vanduo turi gydomųjų galių. Viduryje lurdo įrengtas altorius. Čia vyksta įvairūs kultūriniai ir religiniai renginiai, atlaidų metu laikomos Šv. Mišios.

Istorija

Legenda pasakoja, kad kažkada Nemunu plaukė Marijos paveikslas. Piemenys jį pagavo ir atnešė į bažnyčią. Iš bažnyčios paveikslas pradingo, o žmonės jį rado prie šaltinio nedidelio upelio krante. Paveikslą vėl ir vėl nešė į bažnyčią, bet iš jos paveikslas dingdavo ir atsirasdavo vis prie to paties šaltinėlio. Tada žmonės nutarė toje vietoje pastatyti koplytėlę su altoriumi ir palikti ten paveikslą. Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX a. Šie greitai supuvo, todėl apie 1927–1928 m. Plokščių ūkininko Prano Rimkaus rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta: išmūrytas altorius, siena, sutvarkytas šaltinis, paremtas šlaitas, vieta aptverta tvorele, įruošti laiptai, atnaujintas aukščiau kalne stovintis kryžius.

Šaltiniai

Plokščiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 320 psl.

Nuorodos

Apie Šventaduobę Šešupės euroregiono turizmo informacijos centre 2017-02-02 iš Wayback Machine projekto.
Apie Šventaduobę atostogoskaime.lt 2017-02-02 iš Wayback Machine projekto.

[1] Plokščiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 320 psl.