Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šrividžaja (skr. श्रीविजय = IAST: Śrīvijaya „šviečianti pergalė“, kin. 三佛齐, pinyin: Sribhoja) – istorinė budistinė malajų valstybė, VII–XIII a. egzistavusi Sumatros teritorijoje, o klestėjimo (imperijos) laikais valdžiusi taip pat Malakos pusiasalį bei vakarų Borneo. Viena iš didžiausių ir svarbiausių malajų valstybių.

Srivijaya
Šrividžaja

nebėra

VII a. – XIII a.

→

Sostinė

Palembangas,

Valdymo forma

monarchija

Era

Viduramžiai

- Dinastijos pradžia

VII a. m.

- Žlugimas

XIII a. m.

Istorija

Įkūrimas

Apie šios valstybės įkūrimą žinoma labai nedaug. Žinoma, kad ji atsirado Musio upės slėnyje, kur susiformavo Palembango miestas. Yra laikoma, kad prieš Šrividžajos įkūrimą toje pat vietoje egzistavo senesnė valstybė (ar Kantoli). Ankstyvuoju laikotarpiu Šrividžajos dinastijai iš Palembango pavyko apjungti vietos genčių vadus ir įgyti hegemoniją upės baseine. Dinastijos atstovai turėjo artimus ryšius su tuo pačiu metu gretimoje Javos saloje klestėjusiu Mataramu.

Aukso amžius (683-X a.)

Šrividžajos architektūra dabartiniame Tailande

Apie 683 m., Palembango maharadža Dapunta Hyang Sri Jayanasa užpuolė šiaurėje buvusią priešišką valstybę ( upės slėnis) ir ją nukariavo. Tai buvo pirmasis žingsnis į tolimesnę ekspansiją, kurios kulminacija buvo VIII a.

Per VIII a. Šrividžaja tapo galinga jūrine imperija, kontroliavusia milžiniškas teritorijas. Ji kontroliavo sundų regioną vakarinėje Javoje, taip pat visą rytinę Sumatrą, o vėliau ir Malakos pusiasalį. Visose šiose užkariautose teritorijose formavosi vieninga kultūra, konsolidavosi bendra kalba, tapatybė. Taip susiformavo malajų istorinis arealas.

Imperija klestėjo dėl to, kad ji kontroliavo abu svarbiausius kelius per Malajų salyną tarp Indijos ir Kinijos. Tai buvo Malakos sąsiauris ir Sundos sąsiauris. Klestėjimo laikotarpiu ji palaikė draugiškus santykius su tuometinėmis valstybėmis Šailendrų Java, Palų Bengalija ir Čolų tamilais. Šrividžaja ne kartą siuntė misijas į Kiniją.

Nuosilpis (XI–XIII a.)

Pradedant XI a. pradžia, Šrividžaja patyrė savo kaimynių agresiją. Pirmiausia ėmė pulti javiečiai, o galiausiai Šrividžają nusiaubė tamilų Čola imperija, kuri ją puolė 1017, 1025 ir 1068 m. ir trumpam užkariavo.

Po šių istorinių kataklizmų Šrividžaja ėmė byrėti ir prasidėjo permainingas periodas, kuomet vis dar buvo bandoma susigrąžinti senąją hegemoniją. 1268–1292 m. Javoje valdęs valdovas surengė karines ekspedicijas prieš Šrividžają. Vienos jų metu buvo užimtas Palembangas, ir valstybė baigė savo egzistenciją. Ji atiteko Madžapahito imperijai.

Po žlugimo (XIII a.-1402 m.)

Po to, kai Šrividžaja tapo Madžapahito dalimi, vietinė dinastija išlaikė tęstinumą. Išvyti iš Palembango princai iš pradžių įsitvirtino saloje . 1324 m. vienas iš princų persikėlė į Singapūro salą, kur kurį laiką valdė.

1401 m. Singapūrą valdant princui , javiečių karalystės pajėgos užpuolė sąlą, ir Paramešvara buvo priverstas migruoti toliau į šiaurę. Po ilgų dvejonių naujai savo sostinei įkurti jis pasirinko žiotis, kur įkūrė Melakos uostą. Taip Šrividžajos dinastija sudarė tęstinumą Malakos sultonatui.

Valdovų sąrašas


Malajų salyno istorija
> Austroneziečių migracijos
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra
Madžapahitas
Islamo laikotarpis:
Melaka, Džohoras, Ačehas, , Mataramas, Brunėjus, ,
Kolonijinis laikotarpis:
Ispanijos Rytų Indijos, , Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas,
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras
Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , Molukai, Filipinai

Vikiteka: Šrividžaja – vaizdinė ir garsinė medžiaga

682–695 Džajanasa
702–724 Šri Indrvarmanas
728–742 Rudra Vikama
apie 775 Dharmasetu
832–860 Balapuradeva
960–962 Šri Udajaditja
980–983 Hadži
1003–1005 Šri Čulamani Varmadeva
1017 Hadhi Sumatrabhumi
1024–1030 Šri Sangramu Vidžajotungavarmanas
1064 Dharmavira

Induistinės malajų valstybės
Transmalakinė prekyba (Malakos pusiasalis): Tambralinga \| Kedahas \| Langkasuka \| Čitu \| Panpan \| Ganga Negara Sumatra: \| Šrividžaja \| \| \| \|