Šoniai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Apie kaimą prie Plungės žr. Šoniai (Plungė).

Šoniai
Oklahomos šonių vėliava
Gyventojų skaičius	14 000
Populiacija šalyse	JAV (Oklahoma)
Kalba (-os)	Anglų,
Religijos	krikščionybė, vietiniai tikėjimai
Giminingos etninės grupės

Šoniai (Shawnee, Shaawanwaki) – Amerikos indėnų tauta, gyvenusi dabartinių JAV Ohajo, Kentukio, Vakarų Virdžinijos ir vakarų Pensilvanijos valstijų teritorijose. Šiuo metu yra išlikę apie 14 000 žmonių, gyvenančių daugiausia Oklahomoje. JAV yra trys federacinio Indėnų reikalų biuro pripažįstamos šonių gentys: , ir .

Kalba , priklausančia algonkinų kalbų grupei.

Istorija

Šoniai, kartu su kitomis algonkinų kalbomis kalbančiomis gentimis greičiausiai gyveno Vinipego ežero apylinkėse ir buvo viena iš pirmųjų genčių migravusių į pietus. Galbūt ši migracija vyko tuo pačiu metu kaip ir lenape ir migracija XIII a.

Remiantis šonių papročiais kai kurie mokslininkai mano, kad apie 1500 m. jie apsigyveno šiaurės rytinėje Didžiųjų ežerų teritorijoje, tačiau nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Tiksliai žinoma, kad apie 1650 m. šoniai gyveno pietiniame Ohajuje ir šiauriniame Kentukyje.

Prancūzų ir indėnų kare šonių gentis kovojo prancūzų pusėje prieš anglus ir irokėzus. 1763 metais dauguma šonių prisijungė prie prieš britus.

Nuo 1805 m. dalis šonių prisijungė prie savo vado Tekumzės organizuojamo vieningo pasipriešinimo baltųjų kolonizacijai, kuris išaugo į Tekumzės karą ir pasibaigė 1813 metais žuvus jo lyderiui. Tai buvo paskutinis šonių bandymas išsaugoti savo žemes.