Tekumzės karas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Tekumzės karu arba Tekumzės sukilimu kartais vadinamas konfliktas Senuosiuose Šiaurės Rytuose tarp JAV ir indėnų konfederacijos, kuriai vadovavo šonių vadas Tekumzė. Nors dažnai manoma, kad karas nurimo po William Henry Harrison pergalės Tippecanoe mūšyje 1811 m., tačiau šis karas faktiškai tęsėsi iki 1812 m. karo ir dažnai laikomas šio platesnio konflikto dalimi.

Šonių vadas Juodoji Kanopa (Catecahass) buvo aršus Tekumzės konfederacijos priešininkas ir JAV sąjungininkas 1812 m. kare.

Du pagrindiniai karo priešininkai, Tekumzė ir William Henry Harrison, dalyvavo besibaigiant . Tekumzė atsisakė pasirašyti , kuria buvo užbaigtas karas ir didžioji šiandieninio Ohajo dalis, ilgą laiką apgyvendinta šonių ir kitų indėnų, buvo atiduota JAV. Tačiau daugelis indėnų vadų regione pripažino sutarties sąlygas ir kitus dešimt metų bendras genčių pasipriešinimas amerikiečių iš pažiūros slopo.

Po Grynvilio sutarties, daugelis Ohajo šonių apsigyveno šonių gyvenvietėje prie Auglaize upės, kur jiems vadovavo Juodoji Kanopa, vienas vyresniųjų vadų, kurie pasirašė sutartį. iš genties, kuris taip pat dalyvavo ankstesniajame kare ir pasirašė Grynvilio sutartį, gyveno gyvenvietėje prie Eel upės. Tiek Juodoji Kanopa, tiek Mažasis Vėžlys skatino kultūrinę adaptaciją prie Jungtinių Valstijų.