Šmilkščiai

Šmilkščiai
Gyvenvietė panaikinta 1984 m.
[[Vaizdas:{{{foto}}}|{{#if:|270px]]
Šmilkščiai
55°52′55″š. pl. 21°28′52″r. ilg. / 55.882°š. pl. 21.481°r. ilg. / 55.882; 21.481 (Šmilkščiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Žalgirio seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Šmilkščiai̇̃

Šmilkščiai – buvęs kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje, 10 km į pietryčius nuo Kartenos ir 3 km į šiaurės rytus nuo Budrių.

Istorija

Kaimas atsirado XVI a. Priklausė Kartenos dvaro palivarkui, kuris 1634 m. atiteko Kartenos klebonijai. Jis buvo apsuptas miškų ir Tyru vadinamos pelkės. Čia žemė bloga, drėgna, duodanti menka derlių, dėl to kaimas ir pavadintas Šmilkščiais. Jo viduryje buvo Šlapine vadinama loma, į pietvakarius nuo kurios kilo Kumpio arba Paukštakinės, o rytuose – Patyrio kalvos. Iš Šmilkščių išteka Alanto intakas ir Minijos intakas Kūlupis.

Kaimas buvo nemažas. 1870 m. prievoles valstybei atlikinėjo 46 valstiečiai. 1923 m. buvo 35 ūkiai. Iš jų Dirvonskis, Kostas Jonkus, Antanas Kundrotas, Antanas Puplesis ir Tadas Simutis buvo stambūs ūkininkai. 1936 m. matininkas Drobelė išskirstė kaimą į vienkieminius ūkius.

Ūkininkas Tadas Simutis XX a. pradžioje buvo kaimo daraktorius, o pokariu – Kartenos valsčiaus viršaitis. Turėjo sukaupęs didelę lietuviškos spaudos ir knygų kolekciją, turėjo įsirengęs saulės laikrodį, kurį sudarė lentelė su stulpeliais ir lotyniškais skaičiais.

1949 m. į Krasnojarsko kraštą buvo ištremtos Kosto Jonkaus šešių žmonių šeima ir Magdalena Kundrotienė su dviem sūnumis, o 1951 m. į Tomsko sritį išvežta Antano Puplesio keturių asmenų šeima.

1971 m. į kultūros paminklų sąrašus buvo įrašyta ūkininko Kazio Puplesio sodyba (AtV465). Tai senovinė vienkieminė žemaičių sodyba, kurioje aplinkui kiemą stovėjo mediniai, vienaukščiai pastatai, aptverti tvoromis. Šiaurinėje sodybos dalyje buvo 1730 m. statytas gyvenamasis namas, kurį sudarė 6 patalpos: priemenė (preminė), virtuvė (koknė) su atviru ugniakuru, priešininkė (prišininkė), trobikė, užpečinė ir troba. Į šiaurę nuo jo stūksojo šulinys, o į šiaurės rytus – 1922 m. statyta ubladė duonai kepti. Kiemo pietvakariniame pakraštyje ant šešių stambių akmenų stovėjo 1853 m. statytas svirnas (klėtis), susidedantis iš 6 kamarų: klėtsongos, grūdų klėties, berno (vaikio), šeimininkės (špikerio), mėsos ir mergos kamarų. Sodybos šiaurės rytinėje dalyje nuo 1856 m. stovėjo tvartas, kurį sudarė karvidė, arklidė, kiaulidė ir daržinė. Sodybos rytiniame kampe buvo tvartelis, o pietrytiniame gale – kluonas (jauja), statytas 1756 m. Pastatai buvo stačiakampio plano. Namo ir svirno sienos tašytų, ubladės, tvartų ir tvartelio – apvalių gulsčių, o kluono – pusiau skeltų stačių eglinių rąstų. Stogai šiaudiniai, keturšlaičiai. Sodyba užėmė apie 8750 m² plotą, o jai priklausė 30 ha žemės. Šeimininkas troboje saugojo menišką kėdę, padarytą 1845 m. iš medžio šakų.

Sovietmečio melioracija gyvenvietę ir jos etninės kultūros vertybes sunaikino. 1986 m. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo nutarimu Šmilkščių kaimas buvo išbrauktas iš Lietuvos gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861-1915	Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1919-1940, 1941-1944	Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940-1941, 1944-1950	Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950-1953	Budrių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953-1963	Budrių apylinkė, Kretingos rajonas
1963-1977	Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
1977-1986	Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 1979 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.
120	139	72	54	2
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 1–372.
2. Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, 1993, p. 375.
3. Vincas Jankauskas. Budrių mokyklos ir kaimų apžvalginė istorinė medžiaga. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 16, b. 26, l. 8v.
4. Išrašas iš Kauno gubernijos valsčių ir taikos teisėjo apylinkių sąrašo, sudaryto 1870 metais. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 16, b. 5, l. 9.
5. Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 114.
6. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, kn. 1. Vilnius, 1993, p. 437, 442, 452–453.
7. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 394.
8. Kazio Puplesio sodyba. – 300 kultūros paminklų. Vilnius, 1980, p. 161–162.
9. 23Kartenos apyl., Smilkščių km. Kazio Puplesio sodyba: namas, svirnas, tvartas, ubladė, kluonas (AtV-465). – Kretingos muziejaus mokslinis archyvasf. 4, b. 131.
10. LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiume. – Švyturys (Kretinga), 1986, vasario 1, p. 1.
11. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.