Šiaurės fryzų kalba

Šiaurės fryzų kalba Frasch, Fresk, Freesk, Friisk
Kalbama	Vokietija
Kalbančiųjų skaičius	8000–10 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	indeuropiečių  germanų   vakarų germanų    anglų-fryzų     fryzų     šiaurės fryzų
Rašto sistemos	lotynų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Šiaurės Fryzija, Helgolandas
Kalbos kodai
ISO 639-3	frr

Šiaurės fryzų kalba (Frasch, Fresk, Freesk, Friisk) – iš germanų prokalbės kilusios, vakarų germanų šakai priklausančios fryzų kalbos šiaurinių tarmių grupė. Ši kalba vartojama Šiaurės Fryzijos istorinio regiono šiaurinėje dalyje, kuri yra Jutlandijos pusiasalio pietvakariuose, dabar tai šiaurės Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemėje esančios šiaurės vakarų dalyje. Tikslus kalbančiųjų skaičius nežinomas (paprastai duomenys nurodomi tarp 8 ir 10 tūkst. žmonių.

Šiaurės fryzų kalba yra viena iš 3 fryzų kalbų tarmių grupių (kitos dvi – ir rytų (Zaterlando) fryzų).

Tarmės

Šiaurės Fryzija (paveiklėlio viršaus dešinėje)

Šiaurės fryzų kalbos tarmių žemėlapis

Išskiriama 10 šiaurės fryzų tarmių:

• Salų tarmės:
  • Ziulto fryzų
  • Fėro-Amrumo fryzų
  • Helgolando fryzų
• Žemyno tarmės:
  • Vidinghardės fryzų
  • Bekinghardės fryzų
  • Karhardės fryzų
  • Šiaurės Gėshardės fryzų
  • Vidurio Gėshardės fryzų
  • Pietų Gėshardės fryzų (išnyko 1981 m.)
  • Haligeno fryzų
  • Aiderštato fryzų (išnyko XVIII a.)
  • Štrando fryzų (išnyko XVIII–XIX a.)

Salų ir žemyno tarmės gerokai skiriasi – pirmosios ankstyvesnės, ryškiai paveiktos pietų danų tarmių, o kitos vėlyvesnės, paveiktos vokiečių žemaičių tarmės. Kadangi istoriškai šiaurės fryzai neturėjo jokio ryškesnio kultūrinio centro, tarmės tarpusavyje maišėsi nedaug, nesusidarė jokios bendrinės kalbos. Pietinės tarmės (Štrando, Aiderštato) išnyko XVIII–XIX a., kadangi vietos fryzai perėmė vokiečių kultūrą, be to, į tuos kraštus atsikėlė daug olandų darbininkų.

Tarmių tarpusavio skirtumai:

Tarmė	Tėvas	Motina	Sesuo	Brolis
Ziulto	Faaðer	Mooter	Sester	Bröðer
Fėro	aatj	mam	saster	bruler
Amrumo				bruder
Haligo	baabe	mäm	soster	bröör
Helgolando	Foor	Mem	Söster	Bruur
[Vidinghardės	tääte	määm		broor
Karhardės		mäm		brauder
Bekinhardės	taatje	mam		brouder
Vidurio Gėshardės	ate	mäm		broor
Pietų Gėshardės	fåår, fååðer			brööðer
Šiaurės Gėshardės	fååje		soster	brår

Šiaurės fryzų kalba nykstanti, įtraukta į UNESCO „raudonąją knygą“. Kalbančiųjų skaičius mažėja, kalbą moka daugiausia vyresni fryzai. Padėtis geresnė Fėro, Amrumo salose ir apylinkėse, kur vietinės tarmės mokoma mokykloje. Sparčiausiai nyksta pietinės tarmės. Visi šiaurės fryzai moka vokiečių kalbą (standartinę, dalis – vok. žemaičių tarmę), gyvenantys šiaurėje – ir danų (pietų jutlandų). Šlėzvige-Holšteine šiaurės fryzų kalba saugoma kaip mažumų kalba, nuo 2004 m. ji yra oficiali kalba Šiaurės Fryzijos ir Helgolando apskrityse.

Šaltiniai

1. schleswig-holstein.de / Minderheiten in Schleswig-Holstein - Friesen

Nuorodos

Wikipedia

Vikipedija Šiaurės fryzų kalba

•  Duomenys apie kodu „frr“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• Šiaurės fryzų kalbos institutas