Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šiaurės Fryzija (fryz. Nordfraschlönj, Noordfreeskluin, Nuurdfriislön’, Nuurdfresklun, Nuardfresklun, Nöördfreesklöön) – labiausiai į šiaurę nutolusi Fryzijos krašto dalis. Apima Jutlandijos pusiasalio pietvakarinę pakrantę tarp Eiderio ir Vido upių bei Šiaurės Fryzų salas (Ziultą, Fėrą, Amrumą, , Helgolandą). Dabar iš esmės visa Šiaurės Fryzija patenka į Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemės Šiaurės Fryzijos apskritį (centras – Huzumas).

Fryzų žemės (geltona) Šlezvige-Holšteine

Šiaurės Fryzijoje dabar paplitusios vokiečių bei danų kalbos (pietų jutlandų tarmė), bet yra ir kalbančių šiaurės fryzų tarmėmis (~10 tūkst. žmonių).

Fryzai į Šiaurės Fryziją ėmė keltis ~VIII a.: pradžioje apgyvendino salas, vėliau – toliau žemyne esančius kraštus. Viduramžiais šiaurės fryzai varė prekybą su Anglija. Nuo XIV–XV a. pradėta druskos gamyba. Nuo XVII a. šiaurės fryzai pagarsėjo kaip geri jūrininkai, jie būdavo imami į banginių medžioklės laivus. 1864 m., po antrojo Šlezvigo karo, Šiaurės Fryzija perėjo iš Danijos valdžios į Prūsijos. XIX a. prasidėjo tautinis atgimimas.

Dabar Šiaurės Fryzijoje vystomas turizmas ir vėjo energetika.