Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
Černelicia arba (pasen.) Čerlenicia (ukr. Чернелиця arba (pasen.) ukr. Черлениця) – miesto tipo gyvenvietė Vakarų Ukrainoje: Ivano Frankivsko srities .
| Černelicia ukr. Чернелиця | |
|---|---|
 | |
 | |
| Laiko juosta: () ------ vasaros: () | |
| Valstybė |  Ukraina |
| Sritis |  Ivano Frankivsko sritis |
| Rajonas | |
| Gyventojų | 1 610 |
| Plotas | 30,40 km² |
| Tankumas | 53 žm./km² |
 Vikiteka | Černelicia |
Geografija
Gyvenvietė yra to paties pavadinimo apylinkės centras, pasiekiama regioniniais keliais Р 20 arba Р 24, toliau – vietiniais keliais. Išsidėsčiusi prie kalnų upelio Lengo, kuris už keturių kilometrų iš dešinės įteka į Dniestrą. Černelicia įeina į . Veikia vidurinė mokykla, kultūros namai su biblioteka, pašto skyrius, felčerių punktas ir prekybos įmonės. Graikų katalikų cerkvė ir Romos katalikų bažnyčia (griuvėsiai), buv. renesansinės pilies liekanos. Autobusų linijos į rajono centrą Horodenką ir srities centrą Ivano Frankivską (už 75 km). Vystoma maisto pramonė.
Istorija
Nuo XV a. du gretimi kaimai – Čerlenicia Velika ir Čerlenicia Gnila – priklausė Bučackiams (1454–1467 m. valdė ir jo sūnus ). Vėliau – Monastirskių giminė. Išlikusiame 1515 m. dokumente minima cerkvė, malūnas ir dirbama žemė. XVI a. antroje pusėje suteiktos miesto teisės. XVII a. antroje pusėje (iki 1696 m.) miestelis priklausė kunigaikščiui Mykolui Jurgiu Čartoriskiui ir jo palikuoniams.
Tai buvo Černelicios klestėjimo laikotarpis. 1659 m. M.J.Čartoriskis pastatė renesanso stiliaus pilį, kuri karų su turkais laiku 1672 m. ir 1676 m. buvo sugriauta. Po to atstatyta, Jono Sobieskio žygio į Moldaviją metu joje buvo saugomos kariuomenės ginklų, maisto ir pašaro žirgams atsargos. (Tai kvadratinio plano su bastionais kampuose statinys, užimantis 2,5 ha plotą. Šešių metrų aukščio ir dviejų metrų storio kalkakmenių mūro sienos, į teritoriją patenkama per vakarinės sienos viduryje iškilusį dviejų tarpsnių bokštą su M.J.Čartoriskio herbu Vytis iš išorės ir jo žmonos herbu Piliava iš vidaus pusės.) Vėliau pilis kariniams tikslams nebuvo naudojama ir pamažu sunyko.
XVII a. į kaimą buvo pakviesti vienuoliai dominikonai, kuriems kunigaikštis 1661 m. pastatė bažnyčią. Tai kryžiaus formos tinkuotų kalkakmenių mūro pastatas su bokštu. Vidinėse sienose išliko freskų fragmentai. Vienanavės patalpos perdengtos , stogas klotas gontais. Abiejuose pusėse virš įėjimo Čartoriskių ir Stanislavskių giminių herbai (panašiai kaip ir pilyje). Ilgą laiką šventovė kaip maldos namai tarnavo gyvenvietės katalikams. Po Antrojo pasaulinio karo dauguma parapijiečių išvyko gyventi į Lenkiją, iki 1980 m. patalpose buvo įrengtas sandėlis. Dabartiniu metu (2019 m.) buv. bažnyčios pastatas išlieka apgriuvęs.
Černelicia pirmoje pusėje atiteko Mykolui Potockiui, po to perėjo į Hartenbergams Sadogurskiams, Čolovskiams, Potockiams, Haleckiams, Stadnickiams, Censkiams, Raciborskiams, Krasnopolskiams. 1772 m. įėjo į Austrijos–Vengrijos sudėtį, nuo 1918 m. priklausė Lenkijai.
1939 m. gyveno 3770 žmonių: 2360 ukrainiečių graikų katalikų, 690 ukrainiečių Romos katalikų, 220 lenkų (Romos katalikų ?) ir 500 žydų. Tais pačiais metais įėjo į Ukrainos TSR sudėtį, po metų neteko miesto teisių, bet tapo to paties pavadinimo rajono centru (rajonas likviduotas 1957 m.).
Šaltiniai
- Czernelica // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego. T. I: Aa – Dereneczna. – Warszawa, 1880
- Чернелиця // castles.com.ua
- Костел Домініканців // geocities.com
- Чернелицa // ua.vlasenko.net
- Czernelica // www.ruinyizamki.pl Archyvuota kopija 2019-07-27 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris