Žyneliai

Žyneliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Žyneliai
56°04′52″š. pl. 21°15′22″r. ilg. / 56.081°š. pl. 21.256°r. ilg. / 56.081; 21.256 (Žyneliai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Gyventojų (2021)	3
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Žynẽliai Kilmininkas: Žynẽlių

Žyneliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 7 km į šiaurę nuo Darbėnų ir 2 km į šiaurės rytus nuo Laukžemės, prie Kulšės upelio. Teritorijos plotas – 384,68 ha, veikia 12 vėjo jėgainių ir 1 saulės jėgainė.

Etimologija

Vardo kilmė aiškinama dvejopai. Pasak vienų, senovėje čia gyvenę baltų religijos . Pasak kitų, kaimui vardą davusi pirmojo naujakurio Žynio šeima, kurios vaikai ir anūkai vadinti Žyneliais. Galbūt, XIX a. viduryje čia gyvenęs Kazimieras Žynys buvo kaimo įkūrėjų palikuonis.

Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Żyneli, Żynelli, Żynele, Zinele, rus. Жынеле, Жинеле, Жинели, Жиняляй, latv. Žineļi, liet. Žineliai, Žyneliai. Vietos tarme kaimas vadinamas žem. Žīnelē.

Geografija

Kaimo žemės plyti . Rytiniu pakraščiu teka Kulšė, į kurią įteka kairysis intakas .

Šiaurėje ribojasi su Benaičiais, vakaruose – su Sūdėnais, pietuose – su Pelėkiais. Rytuose už Kiaupiškės ir Kulšės upelių prasideda Maloniškių ir Auksūdžio žemės.

Per kaimą praeina kelias, jungiantis krašto kelią  218  Kretinga–Skuodas  su rajoniniu keliu    Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis .

Istorija

Žyneliai (rus. Жинели ) 1872 m. carinės Rusijos generalinio štabo karininkų parengtame Kretingos apylinkių plane

Žyneliai (lenk. Żynele) 1914 m. vokiečių karo topografų parengtame Darbėnų apylinkių plane

Žynelių užusienis atsirado XVII–XVIII a. plėšininėje Laukžemės dvaro Sudėnų kaimo bendrųjų ganyklų žemėje.

Dvasiniais kaimiečių reikalais rūpinosi Laukžemės bažnyčios kunigai. Joje 1802–1827 m. buvo pakrikštyta 90 šio kaimo vaikų, iš kurių 7 nesantuokiniai. Po 7 kūdikius susilaukė Juozapas ir Ona Bartašiai, Mykolas ir Barbora Bartašiai, Mykolas ir Kunigunda Ruikiai, 5 – Steponas ir Morta Jokūbauskai, po 4 – Pranciškus ir Skolastika Puškoriai, Motiejus ir Petronėlė Serafinavičiai, Tadas ir Barbora Stonceliai, po 3 – Antanas ir Ona Misiai-Misevičiai, Mykolas ir Ona Puškoriai.

Mirusius artimuosius gyventojai laidojo Sūdėnų kapinėse. Tik labiausiai nusipelnę parapijiečiai laidoti Laukžemės bažnyčios kapinėse. Nuo XVIII a. pab. visi mirusieji buvo vežami į naujai atidarytas Laukžemės parapijos kapines.

XIX a. pirmoje pusėje Žynelius įsigijo ir prie Senosios Įpilties palivarko valdų prijungė Šateikių ir Kartenos grafas Pranciškus Pliateris. Tokiu būdu kaimas buvo atskirtas nuo Sūdėnų ir tapo savarankiška gyvenviete. Joje 1845 m. gyveno Pilypo Balčiaus, Juozapo ir Mykolo Bartašių, Mykolo Bendiko, Petro ir Tado Butkų, Jono Einos, Juozapo ir Kazimiero Girtų, Jono Jokūbausko, Karolio Labanaičio, Jono Mikutos, Juozapo ir Mykolo Puškorių, Juozapo Raišio, Ciprijono ir Mykolo Ruikių, Motiejaus Serafinavičiaus, Juozapo ir Prano Strakšų, Juozapo ir Kazimiero Valančių, Stanislovo Žobako šeimos ir Kazimieras Žynys.

Baudžiavos panaikinimo reformos metu žemdirbiai buvo atleisti nuo baudžiavos, priskirti Darbėnų valsčiaus valstiečių luomui ir gavo išsipirkti iš dvaro 131 žemės sklypą, už kuriuos grafams Pliateriams išperkamuosius žemės mokesčius 1870 m. mokėjo 42 valstiečiai. Dvarui likusioje žemėje XIX a. 9 deš. įsteigė , pavaldų Kartenos dvarui.

1872 m. kaime buvo 8 sodybos. 1902 m. Žynelius sudarė trys teritoriniai vienetai: kaimas, palivarkas ir persikėlėlių nausėdija.

1912 m. kilus dideliam gaisrui sudegė 4 ūkininkų sodybos. Darbėnų valsčiaus sueiga nutarė skirti padegėliams pašalpą, įpareigodama kiekvieną valsčiaus ūkininką nuo vienos dešimtinės žemės sumokėti po 10 kapeikų.

1923 m. Žyneliuose buvo 14 ūkių. Vykdant Lietuvos žemės reformą, palivarką valstybė 1924 m. nusavino iš Sofijos Pliaterytės-Vieliopolskos ir iki 1936 m. išparceliavo. Jo žemė 1927 m. prijungta prie kaimo ir išdalinta ūkininkams. Žemės reforma palietė ir kaimą, kuris nuo 1927 m. iki 1940 m. buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius.

1940 m. sovietų valdžia iš ūkininkų Juozo Mikučio, Salomėjos Mazalienės, Antano Lankučio ir Zenono Astrausko nusavino 28,58 ha ariamos žemės. 1943 m. kaime buvo 34 ūkiai.

1946 m. kaime MGB Darbėnų valsčiaus poskyrio stribai nušovė Žemaičių legiono Kardo rinktinės partizaną Juozą Januševičių-Jonušą.

Dėl melioracijos ir kolūkinės žemės plėtros XX a. 8 deš. daugelis šeimų iš kaimo išsikėlė.

Naujas kaimo istorinės raidos etapas prasidėjo 2005 m., kai jame buvo suprojektuotos pirmosios vėjo jėgainės. Žyneliai tapo vienu iš Vakarų Lietuvos žaliosios energijos gamybos centrų, kuriame 2013 m. pastatyta saulės jėgainė, 2023–2024 m. – 330 kW galios Darbėnų skirstykla, integruota į elektros jungtį Harmony Link.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Senosios Įpilties seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis
1915–1918 m.	, Kretingos apskritis
1919–1950 m.	Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1988 m.	Laukžemės apylinkė, Kretingos rajonas
1988–1995 m.	Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Kaimo vietovardžius 1935 m. surašė Laukžemės pradžios mokyklos mokytojas Jonas Kungys.

Anketos duomenimis prie pat senosios, į vienkieminius ūkius dar neišskirstytos gyvenvietės pietryčių pusėje šliejosi Privartės lauku vadinama dirbama žemė, vakarų pusėje – Margio dirva, Molnasiu vadinamos molio duobės bei medžiais apaugusi kūdra, vadinta Sodybos prūdu.

Šiaurinis kaimo galas vadintas Rutpetriais, o prie jo esanti nendrėmis apaugusi neišdžiūstanti kūdra – Rutpetrių prūdu. Netoli jų šiaurinėje kaimo dalyje plytėjo Užgovio ir Lankelių (Lonkalių) pievos, o su Rutpetriais ir Lankelėmis susisiekė didelis ariamas Padirvių laukas. Šiaurės rytų dalyje driekėsi Aukštosiomis vadinama dirva ir šaltiniuota pieva, ariamas Kalno laukas bei Lieknalių dirva ir pieva. Rytinę kaimo žemių dalį apėmė krūmais apžėlusi Pievų rėžių pieva, o prie Užgovio ir Kalno lauko šliejosi Vidgiriais vadinta pelkėta pieva.

Pietryčiuose, ties riba su Maloniškiais, buvusi krūmais apaugusi Pašaltinio pieva, šalia jos – ariamas Papievių laukas. Netoli jų driekėsi Plačiosiomis vadinama dirva ir pieva, o žvyringoje ir akmeningoje vietovėje, pramintoje Kulijos kalneliu, taip pat buvęs ariamas laukas ir pieva.

Vakarinę žemių dalį apėmė Apluokų pieva, neišdžiūstanti Vyturio kalno bala, taip pat akmeninga ganykla ir pieva, vadinama Kulių kalnu, kuriame, pasak senolių, naktimis degdavę pinigai. Pietvakarinėje dalyje plytėjo ariamas Padeksių laukas bei Lendimų dirva ir pieva.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m.
1845 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
89	116	109	134	98	40	19	10	8	3
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Vilnius, 2016 m. spalio 26 d. – Nr. 1062. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
3. Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys. – 1992 m. rugpjūčio 1d.
4. Julius Kanarskas. Žyneliai. Žemdirbių kaimas, tapęs elektros energetikos centru. – Pajūrio naujienos. – 2023 m. lapkričio 24 d.
5. Laukžemės RKB gimimo aktų metrikų knyga. – 1802–1827 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 669, ap. 1, b. 299. – L. 6v–140
6. Съ копій копія прихожанъ Лавкожемскихъ римско-католическаго вѣроисповѣданія въ уѣздѣ Тельшевскомъ въ губерній Ковенской 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 215–216
7. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ в 1870 году. – Ковна, 1870. – C. 79
8. Карта губ. Ковенской, Курляндской и части Пруссіи. – Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1872 г.
9. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, 1903. – C. 474
10. Vienybė. – 1912. – Nr. 31. – P. 491
11. Vienybė. – 1912. – Nr. 38. – P. 604–605
12. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 112
13. Darbėnų vls. Žinelių plv. Dvaro, buvusio Velepolskienės Sofijos nuosavybėje, parceliacijos planas (M 1:5000). – 1924–1924 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5, a. v. 33
    Darbėnų valsčiaus Žinelių dvaro parceliacijos byla. – 1924–1936 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1350, ap. 1, a. v. 348
14. Vyriausybės žinios. – 1927. – Nr. 261. – P. 7
15. Darbėnų valsčiaus Žinelių kaimo skirstymo vienkiemiais byla. – 1927–1940 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1350, ap. 1, a. v. 349
16. 1945 metų Darbėnų valsčiaus žemės fondo susidarymo ir paskirstymo nuolatiniam naudojimui sąrašas. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 1, b. 19. – L. 8v–9, Nr. 219–222
17. Deutsche Heereskarte. – Anschluß: Großblatt Nr. 307 Libau. – Truppenausgabe Nr. 1 vom VIII. 1944. 1a Telsche. – Druck: VIII. 1944 / D 402 B
18. Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda, 2016. – P. 77, 98, 118, 171, 205
19. Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Žinelių kaimo Darbėnų valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašytojas Jonas Kungys, Laukžemės pradžios mokyklos mokytojas. – 1935 m. lapkričio mėn. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras
20. Съ копій копія прихожанъ Лавкожемскихъ римско-католическаго вѣроисповѣданія въ уѣздѣ Тельшевскомъ въ губерній Ковенской 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 215–216
21. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
22. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
23. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
24. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
25. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
26. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
27. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
28. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Žyneliai. Žemdirbių kaimas, tapęs elektros energetikos centru
• Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Žinelių kaimo

Aplinkinės gyvenvietės
	Benaičiai – 3 km	Senoji Įpiltis – 5 km	Plokščiai – 8 km Kiaupiškės – 4 km
	Sūdėnai – 2 km		Nausėdai – 4 km Grūšlaukė – 10 km
	Būtingė – 10 km Laukžemė – 3 km	Pelėkiai – 2 km DARBĖNAI – 7 km	Maloniškiai – 2 km Auksūdys – 5 km